Tau, man, Lietuvai ir visam pasauliui

2020/07/23
Tau, man, Lietuvai ir visam pasauliui

Vieną dieną Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) biure vaikinas rado geltonai mėlyną knygą apie Darnaus vystymosi tikslus. Pradėjęs nuo skautų veiklos miške Pauliu Serapinas šiandien savo veiklomis ir iniciatyvomis atstovauja jaunam žmogui Lietuvoje ir visame pasaulyje, keliauja į Jungtinių Tautų ir UNESCO konferencijas, suvažiavimus, kelia mandatą ir kalba diskusijose. Jis yra Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto trečiakursis, Švedijos – Lietuvos bendradarbiavimo fondo valdybos ir Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę valdybos ir tarybos narys bei programų koordinatorius LiJOT. Paulius organizuoja renginius, diskusijas, prisideda prie įvairių iniciatyvų ir, kaip pats sako, rašo neįdomias ataskaitas ir įgyvendina įdomias veiklas. Ir visos šios veiklos tik dėl darnesnio rytojaus.

Atrodo, kad veiklų tau tikrai neturėtų trūkti. Kaip prasidėjo toks aktyvus įsitraukimas į jaunimo organizacijas?

Mano įsitraukimas prasidėjo miške, o jei tiksliau – Lietuvos skautijoje. Čia skautauju jau 12 metų ir praėjusiais metais tapau skautu vyčiu. Skautų veikloje vedu sueigas vaikams, organizuoju renginius ir stovyklas, žygiuoju, dainuoju ir mokausi darydamas. Be laužo dūmų, miško kvapo ir purvinų batų savo gyvenimo negalėčiau įsivaizduoti, tikriausiai todėl esu šiek tiek pamišęs dėl gamtos. Skautai mane formavo ir toliau formuoja kaip asmenybę, leidžia atsiskleisti, įgyvendinti pačias įdomiausias idėjas ir suprasti ryšį su Lietuva. Būtent iš čia ir atsirado mano meilė savo kraštui ir veiklios mintys, kurios neleidžia sustoti ir kurti tau, man, Lietuvai ir visam pasauliui.

Kaip susidomėjai darniu vystymusi?

Apie darnų vystymąsi sužinojau tik tada, kai pradėjau dirbti LiJOT, maždaug prieš dvejus metus. Viskas prasidėjo nuo tokios geltonai mėlynos knygos, kurią radau LiJOT biure – „#GlobalGoals For The Future Of Lithuania“. Šioje knygoje galima rasti 17-os jaunų žmonių rašinius, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Iš karto supratau, jog tai yra įdomi programa ir mes Lietuvoje apie ją daug nekalbame. Tai iš karto tapo mano tikslu – kalbėti, susipažinti ir skleisti žinią apie Darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje. Vėliau sekė bendradarbiavimas su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir šio biuro direktore H. Nilsson bei patarėja V. Gintautaite, kurios užvedė ant kelio ne tik mane, bet ir visus LiJOT biuro ir valdybos narius. Na, o 2018 m. vasarą turėjau galimybę išvykti į pirmąjį „Regeneration 2030“ judėjimo susitikimą Alandų salose, kur viskas įgavo dar didesnį pagreitį ir motyvavo mane imtis naujų idėjų ir veiklų Lietuvoje. Kodėl būtent ši programa? Turiu labai paprastą ir aiškų atsakymą į šį klausimą – nes ji aiški, turinti labai gražų tikslą ir kiekvienas gali pradėti nuo savęs, visai nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje šiuo metu esi.

Kas tau yra tvarumas?

Tvarumas, pirmiausia, tai vertybė arba kažkas, kas turi gilesnę prasmę. Kiekvienas buitinis dalykas prasideda būtent nuo įvertinimo, ar tai turi kokią nors vertę man ir aplinkai. Daugelis žmonių tvarumą tapatina su aplinkosauga. Taip, iš vienos pusės jiedu yra neatskiriami, tačiau tvarumas nebūtinai yra aplinkosauga ar rūšiavimas, tvarumo galima ieškoti švietime, architektūroje, organizacijų veiklose ar net socialiniuose tinkluose. Nors pati Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., kurioje ir yra visi 17 Darnaus vystymosi tikslų, susideda iš trijų linijų: aplinkosauga, ekonomika ir socialinė politika, nereikėtų pamiršti ir vieno iš svarbiausių dalykų šioje programoje – vertybės ir poveikis mūsų visų ateičiai. Todėl man tvarumas pirmiausia yra tai, kas ilgaamžiška. Tai gali būti metalinis kavos puodelis, kurį naudoji 20 metų ar iš akmens pagamintas popieriaus lapas, bet tai gali būti ir jaunus žmones suburiantis renginys, kuriame jie ir politikai diskutuoja dėl tam tikrų klausimų aktualių mūsų visuomenei. Todėl pirmiausia prieš ką nors darant, reiktų savęs paklausti – kokią vertę mano veiksmas turės ateityje ir ar tai yra pakankamai tvaru?

Kaip manai, ar jaunas žmogus gyvena tvariai?

Labai įdomus klausimas. Manau, jog visi mes esame kažkiek tvarūs ir, atvirkščiai, netvarūs. Gyvendami globaliame pasaulyje, kuris yra atviras, greitas ir įvairus, susiduriame su daugybe globalių iššūkių ir tam turime sugalvoti idėjų. Tačiau didelis informacijos srautas, medijos, socialiniai tinklai ir žodžio laisvė mums leidžia domėtis ir sužinoti daugiau. Todėl tikiu, jog norint gyventi tvariai, turime domėtis ir žinoti. Manau, jog jaunas žmogus, šiomis dienomis, yra būtent tas ar ta, kuris ar kuri domisi daugiausiai bei „suvalgo“ daugiausiai informacijos. Čia taip pat svarbu paminėti ir kelias iniciatyvas, kurias sukūrė jauni žmonės, pavyzdžiui, mano jau anksčiau minėtas judėjimas „Regeneration 2030“ arba „Fridays For Future“ su G. Thunberg priešakyje. Šios iniciatyvos kilo iš noro gyventi tvaresniame pasaulyje: be klimato kaitos, iškastinio kuro, plastiko, bado, taršos ir šiukšlių, pasaulyje, kuriame kokybiškas švietimas ar švarus geriamas vanduo yra visiems lygiai prieinamas. Šios iniciatyvos neapsiriboja vien tik mano čia išvardintais tikslais, jauni žmonės, kurie dalyvauja tokiose veiklose, tiki, jog galime kiekvienas būti problemų sprendėjais, prisidėti idėjomis ir veiksmais. Taip jaunas žmogus stengiasi gyventi tvariai. Kiekvienas darome tam tikrų klaidų, kartais skubame ir nepagalvojame, bet iš to mokomės ir taip susipažįstame su tvaresniu gyvenimo būdu. Jeigu jau galvojame apie šio pasaulio ateitį bei savo veiksmais prisidedame prie geresnės ateities kūrimo – gyvename tvariai.

Nuo ko reikėtų pradėti norint puoselėti tvarų gyvenimo būdą?

Nuo savęs. Kaip ir minėjau anksčiau, tvarus gyvenimo būdas prasideda nuo prasmės ieškojimo – ar mano daromas veiksmas, elgesys turės kažkokią vertę visuomenei? Šią tvarumo filosofiją atradau visai neseniai, ją aprašo ir įvairūs Zero Waste šalininkai, aplinkos apsaugos aktyvistai ir kiti asmenys. Tad verčiau klauskite savęs, ar mano veikla turės kokią nors gilesnę vertę visuomenei, galbūt jūsų veiklos prisidės prie naujo dialogo tarp jaunų žmonių ir sprendimų priėmėjų sukūrimo, o gal išmokysite jaunus žmones rūšiuoti ar duosite patarimų, kaip tvariai gyventi. Taigi, visuose savo veiksmuose ieškokite prasmės, jeigu jūsų daromas veiksmas prisidės prie dabartinės padėties gerinimo regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis – jūs viską darote teisingai ir tai yra gera pradžia.

Kaip galima prisidėti prie vystymo?

Pirmiausia reiktų savęs paklausti, kaip norėčiau prisidėti prie tvaresnio pasaulio? Ar noriu veikti asmeniškai savo mieste, o galbūt noriu prisidėti nacionaliniu ar globaliu lygmeniu? Jeigu nori veikti asmeniškai – pasidomėk Zero Waste gyvenimo būdu, pasiskaityk, ką gali pakeisti savo buityje, kartais net ir mažiausi savo įpročių pakeitimai prisideda prie didelio tikslo įgyvendinimo. Jeigu nori prisidėti nacionaliniu ar globaliu lygmenimis – junkis prie įvairių iniciatyvų ir tapk globaliu piliečiu. Pasidomėk, galbūt internete, o gal net ir tavo aplinkoje esantys žmonės priklauso kokioms nors organizacijomis, kurių darbotvarkėje yra įrašytas darnus vystymasis, kova su klimato krize ar panašiai. Visos šios veiklos tau padės prisijungti, daugiau sužinoti ir kovoti su globaliomis problemomis. Tačiau svarbiausias momentas, norint gyventi tvariai – nepamiršti mąstyti, galvoti, ką darai ir kaip tai prisideda prie Darnaus vystymosi tikslų. Nusistatyk mažus tikslus – pirmiausia sau, tada savo aplinkai ir pasidomėk, ar tikslai atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Galbūt turi kokį nors pasiūlymą savo miestui, o gal Lietuvai, Europai ar visam pasauliui? Kreipkis į jaunimo organizacijas, savivaldybes, Seimo narius ar diplomatus – kelk klausimus ir siūlyk! Nebijok ir būk aktyvus ar aktyvi.

 Ko palinkėtum sau ir kitiems tvarumo temoje?

Nenustoti veikti ir neužmiršti mąstyti prieš darant. Tai bene svarbiausi dalykai, kuriais reikėtų vadovautis norint būti tvaresniam ar tvaresnei bei siekiant Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Tik patys kurdami naujas idėjas ir keldami klausimus sukursime kitokią ateitį, bet visi turime veikti kartu ir visai nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esame, svarbiausia, kad žinome, ko siekiame ir kaip turi atrodyti pasaulis 2030 metais.