Kas turėtų būti universitetas: intelekto namai ar masinio lavinimo įstaiga?
Kas turėtų būti universitetas: intelekto namai ar masinio lavinimo įstaiga?

Iš tikrųjų dabartinė situacija verčia nerimauti: universitetai paversti masinio lavinimo įstaigomis, kuriose masiškai lavinami protai: būsimi bedarbiai, valstybės tarnautojai ir kiti. Tačiau visiškai nesusimąstoma, jog aukštojo mokslo negali turėti visi. Juk vieniems turi būti lemta kelti valstybės BVP dirbant paprastais darbininkais, o vieniems lemta ateiti į universitetą, gilinti žinias, vėliau jas panaudoti praktikoje – įsidarbinus atlikti protinį darbą – tapti inteligentu.

Kas išraus darbuotojų skurdo šaknis?
Kas išraus darbuotojų skurdo šaknis?

Dirbančiųjų eilės prie maisto banko bei „Carito“ organizacijos durų, vis dažnėjantys profsąjungų mitingai ir masinės Lietuvos dirbančiųjų „finansinių svajonių“ išsipildymo paieškos užsienyje tik dar kartą primena apie Lietuvoje įsišaknijusią darbuotojų skurdo problemą. Darbuotojai kaltina darbdavius, darbdaviai valdininkus, tačiau vis dar neaišku, kas pasėjo dirbančiųjų skurdo sėklas Lietuvoje ir ar šiai problemai lemta ir toliau bujoti?

Kodėl jaunimas emigruoja?
Kodėl jaunimas emigruoja?

„Būti ar nebūti“ – prieš daugelį metų klausė savęs Hamletas, kankinamas abejonių bei nežinomybės. Paradoksalu, tačiau panašūs apmąstymai neduoda ramybės ir šių dienų jaunam žmogui. Na, tiesa, itin giliems egzistenciniams klausimams dabar tiesiog nebeužtenka laiko, tačiau nepaisant to, dažnas jaunuolis lyg išganymo ieško atsakymo į klausimą – emigruoti ar neemigruoti? Kuo toliau, tuo labiau Lietuva tampa paprasčiausiai nebepatrauklia šalimi jaunam žmogui, todėl jis yra priverstas palikti tėvynę ir ieškoti laimės kitų šalių prieglobstyje.

Lietuviška vėliava Kaukaze
Lietuviška vėliava Kaukaze

Kai baigi išmaišyti visą Europą ir jau neberandi kažko, kas šokiruotų, nustebintų ar negalėtų atitraukti tavo žvilgsnio, tereikia kirsti Turkijos sieną ir atsidursi ČIA: kalnų, upių, palaidų gyvulių ir atvirų durų praeiviams karšte – Kaukaze.

Po svetimu dangum
Po svetimu dangum

Švedija – nuostabi šalis, turtinga spygliuočių miškų, vandens energijos, geležies rūdos, urano ir kitų naudingų iškasenų. Be to, ši šalis turi nuostabius gamtovaizdžius ir dar daug įvairių nuostabių dalykų. Į šią šalį pagal Erasmus mainų programą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentė Marija Kudrevičiūtė pusę metų buvo išvykusi studijuoti. Paklausta, ar sutiktų pasidalinti savo patirtimi, mergina nedvejodama sutiko.

Jaunimo mainai ir jų metu įgyta patirtis
Jaunimo mainai ir jų metu įgyta patirtis

2011 metai yra šimtosios poeto Česlovo Milošo gimimo metinės. Būtent dėl šios priežasties man pasitaikė galimybė šių metų vasarą dalyvauti Lietuvos – Lenkijos moksleivių mainų programoje „Česlovo Milošo pėdomis“. Moksleivių mainų programos rengiamos jau antrus metus iš eilės, pernai mainai buvo skirti Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

Apie studijas Lochneso pabaisos gimtinėje
Apie studijas Lochneso pabaisos gimtinėje

Jau kelis šimtmečius sklando gandai apie Škotijoje, Lochneso ežere, gyvenančią mistinę būtybę. Nepaisant to, jog ežere nebuvo aptikta jokio didelio gyvūno pėdsakų, legenda apie čia gyvenančią būtybę išlieka populiari visame pasaulyje. Tačiau šįkart papasakojimas bus ne apie Lochneso pabaisą, o apie šios legendos gimtinę Škotiją ir studijas joje.

Kodėl būtent Anglija?
Kodėl būtent Anglija?

Daug jaunų žmonių į svečias šalis keliauja ieškoti geresnio darbo, gyvenimo sąlygų ir, žinoma, mokytis. Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kurių jaunimas labiausiai veržiasi studijuoti Anglijoje. Remiantis tarnybos UCAS pateiktais duomenimis, šiais metais studijuoti Anglijoje pageidavo 3290 lietuvių. Tai 28,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tokį augimą tikriausiai lėmė tai, jog kitąmet studijos šios šalies universitetuose gerokai brangs. Kodėl būtent Anglija? Savo patirtimi apie studijų skonį šioje šalyje sutiko pasidalinti pirmakursė Greta.

Kelionė į svečią šalį – galimybė įgyti naujos patirties
Kelionė į svečią šalį – galimybė įgyti naujos patirties

Ne kartą teko girdėti apie tai, jog svečioje šalyje galima pasisemti įvairios patirties – tiek darbo, tiek studijų. Šį kartą apie patirtį, įgytą išvykus studijuoti pagal Erasmus mainų programą, bei studijas su manimi kalbėjosi Artūras Petrauskas.

„Postcrossing“ arba „Mama, aš gavau atvirlaiškį iš Graikijos!“
„Postcrossing“ arba „Mama, aš gavau atvirlaiškį iš Graikijos!“

Prisipažink, kada paskutinį kartą gavai atviruką ar laišką? Ne, ne elektroninį laišką, o „tikrą“, ant popieriaus. Seniai? Sunku prisiminti? O ar seniai siuntei atvirlaiškį? Ne, nesuklydau, būtent taip ir norėjau parašyti: „atvirlaiškį“, tokį atviruką, kuris siunčiamas be voko. Nemažai skaitytojų greičiausiai atsakytų „niekada“. Na, o aš galėčiau pasigirti, jog visai neseniai, vakar. Tiesą sakant, mano stalčiuje guli atvirlaiškiai iš Portugalijos, Estijos, Kinijos, Japonijos, Čekijos, Suomijos ir dar kelių šalių. Kodėl man taip pasisekė? Pasidalinsiu šia paslaptimi su tavimi.