Marijus Žiedas – stoikų filosofijos pasekėjas
Marijus Žiedas – stoikų filosofijos pasekėjas

Marijus Žiedas – ne tik laidos „Panorama“ vedėjas bei filmų įgarsintojas. Ne taip jau seniai jis vaikštinėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto koridoriais, skaitykloje gilinosi į filosofijos mokslą, vaidino Vilniaus universiteto teatre „Minimum“. Kalbamės su M. Žiedu apie tikrus filosofus, likimą bei gyvenimą.

Ir jis, ir aš – trumpalaikiai tarptautiniai moksleivių mainai
Ir jis, ir aš – trumpalaikiai tarptautiniai moksleivių mainai

Šiandien nieko nebestebina aktyviai tarptautiniuose mainuose dalyvaujantys studentai, tačiau po pasaulį skersai išilgai jau laksto ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleiviai. Tarptautiniai mainai – tai savitas būdas pažinti kalbą, kultūrą, perprasti žmones, įgyti pasitikėjimo savimi ir netgi pajusti savarankiškumo skonį.

Profesijų džiunglėse – kaip nepasiklysti
Profesijų džiunglėse – kaip nepasiklysti

Vienas sudėtingiausių gyvenimo sprendimų – profesijos pasirinkimas. Turbūt kiekvienam yra tekę nemažai pavargti, kol nutarė, kokiu keliu eiti. Žinoma, yra laimingųjų, kurie nuo vaikystės turi svajonių profesiją ir visais būdais stengiasi ją pasiekti. Kitiems, pasiklydusiems „profesijų džiunglėse“, reikia pagalbos, sprendžiant pasirinkimo problemas. Taigi kokios tos problemos ir kur bei kaip gauti pagalbos?

Aktyvus jaunimas mano mieste: tradiciniai šokiai prikelti naujam gyvenimui
Aktyvus jaunimas mano mieste: tradiciniai šokiai prikelti naujam gyvenimui

Varėnoje jau trečius metus rengiamos tradicinių šokių vakaronės, kuriose galima išmokti liaudies šokių bei dainų, atsigerti arbatos su sausainiais arba tiesiog šauniai praleisti laiką nuostabių žmonių būry. Bet svarbiausia (kas kai kam galbūt pasirodys keista ar neįprasta) – į šias vakarones renkasi daugiausiai jaunimas.

Sveiki atvykę – „Yorokonde“ – Japonijos entuziastų klubas
Sveiki atvykę – „Yorokonde“ – Japonijos entuziastų klubas

Ten, kur augo samurajai, o dabar klesti aukštosios technologijos, nesibaigiančiose salynų virtinėse, kur saulė kasdien pradeda savo kelionę, gyvena tauta, daugelį metų žavinti svetimšalius savo kultūra ir papročiais. Tai – Japonija, ištikima savo tradicijoms, tačiau palanki permainų vėjams bei naujovėms. Apie neblėstantį šalies populiarumą ir jos nepaaiškinamai viliojantį autentiškumą liudija milijonai šios tautos gerbėjų. Tam, kad išsiaiškinčiau, kuo ši valstybė ypatinga, kalbinu Kazimierą Mikelevičių, moksleivį, įkūrusį Japonijos entuziastų klubą „Yorokonde“.

Praleisti – dar ne prarasti. Ką manai apie „laisvus metus“?
Praleisti – dar ne prarasti. Ką manai apie „laisvus metus“?

Įsibėgėjus mokslo metams tikriausiai daugeliui abiturientų iškyla vis daugiau klausimų apie savo tolesnį likimą. Vieni svarsto, kur stoti, kiti galvoja apie laisvus metus. Ne paslaptis, jog laisvi metai daugeliui asocijuojasi su prarastais metais. Norėdama išsklaidyti šiuos „praradimo“ mitus, uždaviau keletą klausimų savo draugei Patricijai, kuri po mokyklos baigimo nestojo studijuoti ir pasiliko laisvus metus.

Mitai apie savanorystę – skaityk, kaip yra iš tikrųjų
Mitai apie savanorystę – skaityk, kaip yra iš tikrųjų

Savanorystė – lietuviams kol kas dar ne itin artima sąvoka. Be savanorių įvairios organizacijos greičiausiai neegzistuotų, o ir žmonių gyvenimas būtų kur kas sunkesnis. Gaila, tačiau mus tokia, jokio atlygio nesusilaukianti veikla vis dar gąsdina ir yra apipinta begale mitų. Mūsų žemelėje, rodos, puiki dirva jiems augti ir vešėti.

Kodėl dviratis?
Kodėl dviratis?

Dviratis – visame pasaulyje populiari transporto priemonė, kuria žmonės važinėja ne tik laisvalaikiu, tačiau ir į darbą, mokyklą ar netgi universitetą. Įdomu išsiaiškinti, kodėl būtent šią dviratę transporto priemonę renkasi Vilniaus universiteto studentai. Pakalbinau keletą universiteto bendruomenės narių, kurie atskleidė įdomias priežastis, kodėl verčiau rinktis dviratį, o ne kitą transporto priemonę.

Kas turėtų būti universitetas: intelekto namai ar masinio lavinimo įstaiga?
Kas turėtų būti universitetas: intelekto namai ar masinio lavinimo įstaiga?

Iš tikrųjų dabartinė situacija verčia nerimauti: universitetai paversti masinio lavinimo įstaigomis, kuriose masiškai lavinami protai: būsimi bedarbiai, valstybės tarnautojai ir kiti. Tačiau visiškai nesusimąstoma, jog aukštojo mokslo negali turėti visi. Juk vieniems turi būti lemta kelti valstybės BVP dirbant paprastais darbininkais, o vieniems lemta ateiti į universitetą, gilinti žinias, vėliau jas panaudoti praktikoje – įsidarbinus atlikti protinį darbą – tapti inteligentu.

Kas išraus darbuotojų skurdo šaknis?
Kas išraus darbuotojų skurdo šaknis?

Dirbančiųjų eilės prie maisto banko bei „Carito“ organizacijos durų, vis dažnėjantys profsąjungų mitingai ir masinės Lietuvos dirbančiųjų „finansinių svajonių“ išsipildymo paieškos užsienyje tik dar kartą primena apie Lietuvoje įsišaknijusią darbuotojų skurdo problemą. Darbuotojai kaltina darbdavius, darbdaviai valdininkus, tačiau vis dar neaišku, kas pasėjo dirbančiųjų skurdo sėklas Lietuvoje ir ar šiai problemai lemta ir toliau bujoti?