„Zero waste“ gyvenimo būdas – misija įmanoma?
„Zero waste“ gyvenimo būdas – misija įmanoma?

Šylantis klimatas, didėjantys sąvartynai, šiukšlėmis užteršti vandenynai ir nykstančios rūšys kelia didelę grėsmę mūsų visuomenės gerbūviui. Jaunimui tai yra ypač aktualios problemos, nes nuo to, kaip mes jas spręsime (arba ne) priklausys rytojus, kuriame mes gyvensime. Prie tokių pasaulinio masto bėdų sprendimo gali ir turėtų prisidėti kiekvienas. Vienas iš efektyviausių būdų yra gyventi nesukuriant jokių atliekų. Tokio gyvenimo būdo tikslas yra mažinti šiukšlių kiekį bei plastiko vartojimą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tobulumo viršūnė, kurios neįmanoma pasiekti, tačiau ar iš tiesų yra taip sunku, kaip atrodo?

Pametę galvas dėl savo laisvės
Pametę galvas dėl savo laisvės

1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonus Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ir dabar, lygiai po 30-ies metų taip garsiai minime šią dieną. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba pasikalbėti apie didžiausią taikų Baltijos valstybių protestą pasikvietė vieną iš „Baltijos kelio“ organizatorių Arūną Grumadą, kuris kalbėdamas šia tema nestokoja nei atvirumo, nei humoro.

Iš JAV „Lyderystės akademijos“ grįžusios plungiškės: – „tai visam gyvenimui“
Iš JAV „Lyderystės akademijos“ grįžusios plungiškės: – „tai visam gyvenimui“

Vasaros pradžioje vietos žiniasklaida ir jaunimo socialiniai tinklai noriai dalijosi informacija apie dviejų plungiškių sėkmę – joms suteiktą galimybę dalyvauti Baltijos Amerikos Laisvės fondo organizuojamoje vasaros „Lyderystės  akademijoje“, kurios dalyviai net 4 savaites praleidžia ne bet kur, o Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Rūšiavimo atmintinė
Rūšiavimo atmintinė

Kiekvienas žino, jog rūšiuoti – būtina. Tai darydami mes sumažiname į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, taupome išteklius bei energiją ir prisidedame prie geresnės planetos ateities. Tačiau kaip rūšiuojant išvengti klaidų?

Tvaresnio gyvenimo link
Tvaresnio gyvenimo link

Vis dažniau girdime, kaip intensyvios sausros, karščio bangos, staigus kritulių kiekio pasikeitimas, tirpstantys ledynai, o kartu ir šiltėjantys vandenys griauna ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvenamąsias vietas. Geologinėje Žemės istorijoje klimato kaita buvo natūralus procesas, tačiau per pastaruosius 200 metų tai pasikeitė ir pagrindinė klimato atšilimo priežastis šiuo metu yra žmonių veikla. Vien Lietuvoje kasdien į sąvartynus išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Siekiant sumažinti atliekų kiekį buvo sukurta zero waste(lt. nulio atliekų) filosofija, kurios tikslas – kuo mažiau atliekų išleisti į sąvartyną. Jos įkūrėja Bea Jonson siūlo vadovautis penkiais principais – atsisakyti, mažinti poreikius, naudoti dar kartą, rūšiuoti ir kompostuoti. Šiandien svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį – atsisakyti mums nebūtinų, tačiau gamtai žalingų dalykų arba juos pakeisti draugiškais aplinkai. 

Savanorystė – puikus „apšilimas“ prieš studijų metus
Savanorystė – puikus „apšilimas“ prieš studijų metus

Turbūt ne kartą teko girdėti žmones kalbant apie gap year‘ą. Šią sąvoką turbūt geriausiai būtų galima apibūdinti kaip laiko tarpą, kada abiturientai, užuot iš karto stoję į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigą, pasirenka turėti laisvus metus, per kuriuos keliauja, plečia savo akiratį, išbando save per įvairias veiklas, dirba, savanoriauja, stengiasi labiau pažinti save ir supančią aplinką.

Kritinis mąstymas – būtinas įgūdis XXI a.
Kritinis mąstymas – būtinas įgūdis XXI a.

Kas yra kritinis mąstymas? Kuo jis svarbus šių dienų visuomenei? Tai klausimai, užduodami vis dažniau. Melagingos ir neteisingos informacijos srautai didėja lygiagrečiai su interneto įtakos didėjimu, todėl kritinis mąstymas yra pristatomas kaip priemonė milžiniškiems informacijos srautams suvaldyti. Tačiau kur mes turėtume mokytis ugdyti kritinį mąstymą? Formalioje ar neformalioje aplinkoje?

Kendamų meistras Žilvinas Drunga į Lietuvą atneša naują madą
Kendamų meistras Žilvinas Drunga į Lietuvą atneša naują madą

Prieš du metus, medinio žaisliuko iš rankų nepaleisdavęs Žilvinas, bendraamžių liko nesuprastas. Šiandien, aštuoniolikmetis jau plėtoja savo verslą, o į jo rengiamus kendamistų susirinkimus kaskart suguži pusšimtis jaunų uteniškių.

9 mėnesių savanorystė kariuomenėje – vienas įdomiausių išbandymų merginos gyvenime
9 mėnesių savanorystė kariuomenėje – vienas įdomiausių išbandymų merginos gyvenime

„Lietuvos kariuomenė – tai daugiau nei institucija, tai didelė šeima žmonių, pasiryžusių paaukoti viską ką turi vardan Lietuvos laisvės“ (karys.lt). Šiais laikais žiniasklaidoje bei draugų, artimųjų ir visuomenės tarpe dažnai girdime apie kariuomenės naudą ir teikiamas galimybes žmogui. Todėl drąsiai galime apsvarstyti savo poreikius ir atsakyti į klausimą, ar esu pasiryžęs tapti kariu ir prisidėti prie savo šalies gerovės?

IV-asis Rytų partnerystės jaunimo forumas
IV-asis Rytų partnerystės jaunimo forumas

2019 metais yra minimas Rytų partnerystės šalių ir Europos sąjungos bendradarbiavimo dešimtmetis. Birželio 17-20 d. Vilniuje vykęs Rytų partnerystės jaunimo forumas, subūręs per  kelis šimtus jaunų žmonių iš įvairių Europos valstybių, šiais metais akcentavo kritinį mąstymą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą.