Novatoriškumo paieškos šiuolaikinėje švietimo sistemoje

Mokymasis, studijos
2016/11/26

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Eglė Šimonelytė
Jaunasis žurnalistas
Novatoriškumo paieškos šiuolaikinėje švietimo sistemoje

Darželis, mokykla, gimnazija – tai mokymo įstaigos, kuriose nuo pat pirmų vaikystės dienų praleidžiame daugybę laiko. Jaunas žmogus lengvai įsisuka į mokymosi rutiną ir joje užmiršta mokymosi džiaugsmą. Galima manyti, kad pradinis ugdymas suteikia geriausių emocijų – vaikai su entuziazmu mokosi rašyti, skaityti, tobulina kalbinius gebėjimus, piešia, skaičiuoja ir laukia, kada pradės keliauti į mokyklą, bet kas nutinka vėliau, geriau net neminėti.

Pamoka, skambutis, klasės valandėlės, auklėtojos moralai, namų darbai, klaidos, nesėkmės, nusivylimai – būtent tada, kai vaikas jaučiasi įspraustas į rėmus, ir pamato, kad daugelis dalykų jam nesiseka, pradeda prarasti motyvaciją ir nebejausti mokymosi džiaugsmo. Kiekvienas žmogus, kiekvienas vaikas įvairias būdais siekia patirti pažinimo džiaugsmą (mažas vaikas be niekeno pagalbos išmoksta kalbėti ir vaikščioti ir tai daro norėdamas prilygti suaugusiems). Vėliau, kai jis pereina į vidurinę mokyklą, susiduria su naujomis problemomis. Nuobodūs mokytojai, daug namų darbų, neįdomūs dalykai, triukšmas klasėje – tai tik keli dalykai, dėl kurių šiuolaikinis mokinys laukia pamokos pabaigą skelbiančio skambučio. Gimnazijoje vyrauja panaši situacija, dvyliktoje klasėje, kuomet mokytojai nuolat kartoja, kad brandos egzaminų sesija – svarbiausias gyvenimo etapas, tėvai siunčia įvairius signalus apie aukštojo mokslo reikalingumą, mokinys, jausdamas pareigą ir spaudimą, kraunasi į savo galvą įvairias taisykles, bando gerai mokytis, tačiau jo pasąmonėje sukasi tik viena mintis: „kur šias žinias aš panaudosiu?“. Kai kurie jaunuoliai, atradę savo nišą, mokosi toliau, tobulina savo pažinimo, tyrinėjimo įgūdžius, tačiau būna ir tokių, kuriems mokymosi sistema kelia siaubą ir, neradę perspektyvų tokie jaunuoliai prisideda prie vis didėjančios emigracijos bangos.

Vaiko iniciatyvumas, noras tobulėti dingsta pradėjus eiti į mokyklą, tad kyla klausimas, kokių dalykų vertėtų imtis, kad jaunas žmogus neprarastų motyvacijos, suprastų mokslo svarbą, jo mokymosi įgūdžiai būtų naudingi ir vystytųsi po dvyliktos klasės? Aišku, galima būtų įvardyti finansines, politines mūsų šalies problemas, kurias nuolat akcentuoja žiniasklaida: maži atlyginimai, nuobodžios mokymosi programos, per didelis moksleivių skaičius klasėse, nemotyvuoti mokiniai... Visa tai trukdo mokytojams tobulėti ir tinkamai perteikti žinias jaunuoliams. Mokytojas šiuolaikinėje visuomenėje primena marionetę.

Pirmiausiai, mano nuomone, reikėtų kelti mokytojo profesijos prestižą, nes pedagogų ugdymo įstaigose vis mažėja, o kai kurių jaunųjų specialistų žinios prilysta mokyklinukams. Visuomenėje sklando įvairūs stereotipai apie sunkų ir varginantį pedagogo darbą, daugelis skėsčioja rankomis, kad pedagogų mažėja. O pastarosios vyriausybės „šaunioji“ švietimo ministrė tam pritaria, nemato problemų, jų nesuvokia ir visą atsakomybę perduoda ugdytojams. „Tie, kurie sako, kad švietimo sistema yra vegetuojanti, turėtų atsakyti – ką gi pats padarei, kad ta sistema būtų kitokia, kad ji būtų veiksminga ir gera?“ –  taria  mūsų visuomenės svarbiausias „šviesulys“, o tai dar kartą įrodo, kad mes patys turėtumėme tobulinti visą sistemą, keisti mokymąsi ne tik mokykloje, bet ir universitetuose, nes niekas, apart mūsų, to nepadarys.

Siekdami atgaivinti pažinimo džiaugsmą, pirmiausiai žvelkime į save ir bandykime keistis – atsisakykime sovietinio mąstymo, keiskime jį šiuolaikišku, domėkimės inovatyviais medžiagos perteikimo būdais, ir, kas, mano nuomone, svarbiausia – nustokime skeptiškai  žvelgti į ugdymo procesą bei mokymo programas. Pamokos bus įdomios tik tada, kai patys sugalvosime būdų kaip šiuolaikiškai pateikti žinias ir informaciją (būna mokytojų, kurie matydami, kad  K. Donelaičio „Metai“ šiuolaikinei kartai tarsi atgyvena, kūrinį pradeda repuoti). Baigdama savo įžvalgas paminėsiu, kad mokytojai, edukologai, dėstytojai turėtų vadovautis konstruktyvistiniu požiūriu į mokymą, nes vienas iš svarbiausių principų švietime yra tas, kad mokytojai medžiagą turėtų pateikti taip, kad jaunas, pažinimo trokštantis individas, turėtų galimybę taisykles ar teoriją sisteminti savo galvoje. Tai tarsi kontrastas šiandieniame mokymo procese, kur pedagogas prilyginamas žinių „teikėjui“.

Svarbiausias dalykas mokiniui, siekiančiam išmokti ir įsiminti svarbius dalykus – žinoti strategiją ar būdus, kurie leistų viską ilgiau išlaikyti atmintyje. Būtent šiuo atveju ugdytojas turėtų būti ne tik pagalbininkas, tačiau ir strategas, pateikiantis pavyzdžių, būdų, kurie lengvina mokymosi procesą. Ugdymo procesas toks dalykas, kad tik prisiliesdamas, pažindamas, ieškodamas atsirenki svarbiausius dalykus, supranti ir pamatai tai, kas tau atrodo reikšminga bei pabandai tai pritaikyti šiandieniniame pasaulyje. Tad šiuolaikinis mokytojas turėtų mokiniams įteikti kopėčias, taip skatinti siekti savo tikslų ir svajonių, padedantis ir leidžiantis suprasti ir išsiaiškinti sudėtingus dalykus, o mokiniai ar studentai, turėtų jomis kopti patys. Tik keliaudamas ugdytojo pramintu keliu, šiuolaikinis technologijų pasaulyje gyvenantis žmogus patirs mokymosi džiaugsmą, pasitelks kūrybinius būdus ieškodamas informacijos, lengviau įsikabins į gyvenimą bei suvoks mokymosi naudą. Būtent nuo to ir pradėkime kloti pamatus mūsų jaunajai kartai.

Susijusios naujienos Daugiau

Nemokami internetiniai kursai humanitarinės pagalbos temomis
Nemokami internetiniai kursai humanitarinės pagalbos temomis
Žiemos stojimas – pradėk studijas 2020 m. vasarį!
Žiemos stojimas – pradėk studijas 2020 m. vasarį!
Tarptautinio mobilumo gidas studentams
Tarptautinio mobilumo gidas studentams

Susiję straipsniai Daugiau

Metai Amerikoje su ASSIST programa
Metai Amerikoje su ASSIST programa
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?