Kaip atrodo karo pabėgėlio kelionė?

Nepatogus kinas
2019/10/21

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Augustina Barzdaitė
Jaunasis žurnalistas
Kaip atrodo karo pabėgėlio kelionė?

2014 metais, Europos Sąjunga sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio per paskutiniuosius trisdešimt metų. Į Europos Sąjungą atvyko daugiau kaip 1 mln. žmonių, iš kurių dauguma bėgo nuo karo ir persekiojimų Sirijoje bei artimųjų Rytų šalyse. Apie pabėgėlius mums visuomenėje sudaromas neigiamas įspūdis. Ir visai nenuostabu, žiniasklaidoje mirga publikacijos „Pabėgėliai reikalauja geresnių sąlygų“ ar „Pabėgėliai nusiaubė stovyklą“. Vargu, ar antraštes skaitantis žmogus galėtų susimąstyti apie vargą, kurį tenka patirtį iš Afrikos ar viduriniųjų Rytų keliaujančiam migrantui. Socialinio statuso netekimas, nežmoniškos sąlygos, o svarbiausia – iki kelių metų trunkanti nežinomybė. Įdomiausia tai, kad tarp purvinose palapinėse gyvenančių migrantų – buvę verslininkai, režisieriai ir kiti specialistai. Būtent tai pasauliui parodyti norėjo režisieriaus Hassan Fazili šeima, trejus metus ieškojusi prieglobsčio Europoje. „Nepatogaus kino“ filmas „Vidurnakčio keliautojas“ – tai lyg asmeninis šeimos dienoraštis, paliečiantis vieną jautriausių šių dienų temų pasaulyje – karo pabėgėlių migraciją. Viso labo trimis mobiliaisiais telefonais filmuotas kūrinys sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje bei ne vieno tarptautinio apdovanojimo. 

Hassan Fazili, filmo režisierius, po sukurtos sėkmingos dokumentikos nacionalinei televizijai „Peace in Afganistan“ su šeima nusprendžia išvykti garsiuoju Balkanų maršrutu. Hassan dokumentika kalbėjo apie taikoje pasiryžusį gyventi Talibano komendantą. Po žiauraus jo nužudymo režisierius supranta, kad ilgiau pasilikti šalyje nebegali ir pajuda Vokietijos link. Juostoje gerai susipažįstame ir su Fatima Hussaini – režisiere, prisidėjusia prie filmo kūrimo, o taip pat – Hassan žmona. Savo žaviais vaikiškais samprotavimais kūrinį praskaidrina Nargis ir Zahra – sutuoktinių dukros, iškeliavusios kartu su tėvais.  

Kelionė tęsiasi per Turkiją, Balkanų šalis ir trunka kelerius metus. Netgi filmo pabaigoje mes nesužinome, kaip pasisuko keliaujančios šeimos likimas. Norėdami parodyti pasauliui, kad jų šeima – tik viena iš tūkstančių tokių, Hassan meniškai perteikia gyvenimo karo pabėgėlių stovyklose kasdienybę. Žiūrovai iškart pajunta, ką reiškia būti migrantu išėjus į Serbijos ar Bulgarijos gatves. Galingiausia filmo scena galima laikyti vyresniosios dukros šokį pabėgėlių stovykloje pagal Micheal Jackson dainą – „They don‘t care about us“. Jautri scena labai gerai parodo, kaip staigiai ir kardinaliai gali pasikeisti žmogaus gyvenimas. Ir nesvarbu, kad Afganistano filmo kūrėjai – išsilavinę ir geri žmonės, kadaise buvę kavinės savininkais, šiandien jie sulyginami su žemiausiu visuomenės sluoksniu.

Ypatingai filme žiūrovus stebina poros drąsa bei atvirumas rodyti intymias bei kartais netgi labai sudėtingas šeimos akimirkas. Režisieriai perteikia viską, pradedant nekomfortabiliomis nakvynėmis miške, baigiant šeimyniniais barniais ar netgi pavydo scenomis sutuoktiniui. Nežiūrint į visą tai, mergaitės auklėjamos ir ugdomos, taip tarsi gyventų įprastą savo amžiaus vaikų gyvenimą. Kelionės metu  joms stengiamos įdiegti svarbiausios šeimos vertybės, o taip pat meilė, paprastiems, kasdieniškiems dalykams. Juk netgi gyvenant pabėgėlių stovykloje galima mokytis važiuoti dviračiu ar šokti.

Kaip ir mums parodo filmas, siekdami pabėgti nuo politinės priespaudos, persekiojimų, karo bei skurdo, tūkstančiai žmonių rizikuoja savo bei artimųjų gyvybėmis. Devyniasdešimt procentų pabėgėlių yra priversti mokėti organizuotoms nusikalstomos grupuotėms bei kontrabandininkams, siūlantiems jiems nelegalų pergabenimą per Šengeno zonos sienas. Atvykėlių aprūpinimas maistu, vandeniu ir būstu yra didžiulė našta kai kurių ES valstybių narių ištekliams, ypač tų, kurias pabėgėliai pasiekia pirmiausiai. Per pastaruosius metus, Europos sąjunga padarė milžinišką pažangą ieškant efektyvių priemonių šiai nevaldomai krizei įveikti. ES stiprina sienų apsaugą, kovoja su nelegaliu migrantų gabenimu, o svarbiausia – siūlo alternatyvius saugius būdus patekti į Europą. 

„Nepatogaus kino“ Jaunimo žiuri filmą „Vidurnakčio keliautojas“ išrinko svarbiausiu jaunimui filmu. Nepraleisk progos pamatyti šį filmą festivalyje.

Susijusios naujienos Daugiau

Susiję straipsniai Daugiau

Žaidimas, tapęs terapija
Žaidimas, tapęs terapija
Filmo „Paskutinis piemuo“ apžvalga
Filmo „Paskutinis piemuo“ apžvalga
Normalumas – intymesnis požiūris į save
Normalumas – intymesnis požiūris į save