Griauname mitus apie kūrybiškumą

Mokymasis, studijos
2017/01/05

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Eglė Šimonelytė
Jaunasis žurnalistas
Griauname mitus apie kūrybiškumą

Nuolat kintančiame XXI amžiuje kūrybingas, inovatyvus ir kritiškai mąstantis žmogus yra būtinybė, todėl svarbu nuolat ugdyti šiuos asmenybės bruožus, nes, anot JAV mokslininko ir išradėjo Edwino H. Lando, kūrybiškumas – staigus kvailumo nutraukimas. Šiandien visuomenėje įsigalėję įvairūs stereotipai ir mitai apie kūrybą, tačiau R. Froido nuomone, kūrybingumo sąvoka apima įvairius mokslus ir sritis – technologijos (išradimai), kūrybinė raiška, matematika, fizika, gamta, aplinka, sutikti žmonės – visa tai susiję su dešiniojo smegenų pusrutulio veikla. Kiekvienas žmogus nuolat mąsto, kuria idėjas, ieško problemų sprendimo būdų, reflektuoja, tad, galima manyti, kad visi individai turi kūrybiškumo gyslelę, tačiau ne visada ji atsiskleidžia. Anot mokslininkų, kūrybingumas geriausiai veikia tada, kai smegenys yra pavargusios. Būtent pavargęs žmogus labiau susikoncentruoja į vieną dalyką ir lengviau atsipalaiduoja, nes žino, kad visi darbai atlikti ir mažiau galvoja apie vykstančius dienos įvykius. Geras būdas lavinti kūrybiškumą – užduočių bei pratimų sprendimas. Tad, nors ir kaip paradoksaliai atrodytų, tikslieji mokslai ne tik padeda kritiškai mąstyti, bet ir leidžia realizuoti idėjas, nes būtent juose labiausiai gilinamasi į problemų sprendimus, ieškoma sąsajų, logikos.

Dažniausiai kūrybingumą skatina ne (vien) materialus atlygis, o vidinis pasitenkinimo siekimas. Tokių pavyzdžių randame jau XVII amžiuje. Vienas garsiausių vokiečių klasikinės muzikos kompozitorių Liudvikas van Bethovenas kūrė norėdamas išreikšti savo mintis ir emocijas. Kūryba ir gyvenimas jam – tarsi du skirtingi keliai. Viename jis jautėsi menkavertis, o kitame galėjo jaustis saugus, laimingas, laisvas. Muzika jam – dvasinė atgaiva ir didi siekiamybė. Būtent kūryboje jis galėjo įprasminti save, atsiriboti nuo blogų emocijų, nuo neteisybės. Muzikos klasikas, neturėdamas gero ryšio su tėvu, patyręs apkurtimą ir neturėdamas finansinės laisvės, tapo įžymus ir visiems žinomas. Nors šiandien ir neturime tokių ryškių menininkų, atsiranda vis daugiau sričių, kuriose jaunas žmogus gali save išbandyti ir savo gabumus skleisti kultūrinėje veikloje.

Žmogus kuria iš poreikio. Jis siekia perteikti patyrimą, siekia tekstui sugrąžinti balsą ir pajusti pasaulį per kūną (tokie dalykai labiau aktualūs rašytinėje kūryboje). Vienintelė ir bene svarbiausia varomoji jėga – smalsumas. Būtent domėjimasis ir siekis sužinoti kuo daugiau, kursto dvasinę, mokslinę ir technologinę žmonijos pažangą, tačiau, nors ir kaip būtų paradoksalu, Lietuvoje tokie žmonės atsiduria civilizacijos užribyje. Tikriausiai absurdiškas švietimo politikos vaidmuo mūsų visuomenėje iškreipia jauno žmogaus pasaulėvaizdį ir jis, nors ir norėdamas siekti aukštumų meno sferoje, dažniausiai  renkasi visai kitą sritį. Skaudi realybė, nepripažinimas, pragmatiška visuomenė ir gyvenimas pagal taisykles, kūrybingą žmogų stumia į rėmus, kuriuose smalsumas nukeliamas į antrą planą. Ir šiuo laikotarpiu labai svarbus pasitikėjimas – pasitikėjimu grįsti santykiai, tolerantiška aplinka, kurioje galėtum nebijoti kurti ir rizikuoti, mokytis ir bandyti. Taip pat svarbi ir veikimo laisvė – kūrybiškai taikyti žinias tada, kai gali rinktis, ką ir kaip nori daryti. Vienas iš svarbiausių veiksnių kuriančiam žmogui – konteksto įvairovė. Besimokydamas žmogus turi išbandyti skirtingus kontekstus, kuriose gali pritaikyti savo žinias (piešime, rašyme, dainavime, šokio ar muzikos mene). Vienas iš svarbiausių meniško žmogaus prioritetų turėtų būti keitimasis informacija – kūrybiškumas, puoselėjamas nuolatinio kismo idėjomis, sulaukiančiomis grįžtamojo ryšio, kai vienas pasidalina savo patarimais, pamąstymais, o kitas jas pritaiko praktiškai.

XXI amžiuje menininkui suteiktos visos galimybės reikštis – jis gali laisvai kurti, nes minties, sąžinės ir tikėjimo laisvės yra nevaržomos – gali kurti tinklaraščius, kuriuose gali lengvai atrasti bendraminčių ir t. t. Nors kūrybingas žmogus ir konfrontuoja su visuomene ir vyraujančiais stereotipais, bet tik jis žino, kad pasaulis be kūrybos – tuščias, varginantis ir, žinoma, vis labiau degraduojantis. Kaip rašė prancūzų  matematikas ir mąstytojas H. Poincaré: „Tereikia atsimerkti, kad pamatytum, jog industrijos laimėjimai, praturtinę daugybę praktiškų žmonių, niekada nebūtų atėję į šį pasaulį, jeigu jame būtų egzistavę vien tik tie praktiški žmonės.“

Susijusios naujienos Daugiau

Susitikimas su Stanfordo universiteto atstove
Susitikimas su Stanfordo universiteto atstove
Susitikimas su Niujorko universiteto atstove!
Susitikimas su Niujorko universiteto atstove!
Žiemos stojimas – pradėk studijas 2020 m. vasarį!
Žiemos stojimas – pradėk studijas 2020 m. vasarį!

Susiję straipsniai Daugiau

Metai Amerikoje su ASSIST programa
Metai Amerikoje su ASSIST programa
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?