Gap year – kur ieškoti nuotykių?

2020/01/30

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Maja Timofejeva
Jaunasis žurnalistas
Gap year – kur ieškoti nuotykių?

Paskutiniai metai mokykloje yra neabejotinai patys sunkiausi dėl nemažai svarbių pasirinkimų, lemsiančių tolimesnę jauno žmogaus ateitį. Nors tėvai vis liberaliau žvelgia į vaikų ateities pasirinkimus ir stengiasi į jų planus nesikišti, abiturientas vis tiek jaučia spaudimą ir itin dažnai girdi jau nusibodusį klausimą: „Kur ketini studijuoti?“. Daugybė mokinių dvyliktoje klasėje nėra visiškai užtikrinti dėl savo ateities ir pasirinkimų, todėl nutaria padaryti pertrauką tarp mokslų ir baigę mokyklą į universitetus ar kolegijas nestoja. Šis sprendimas, užsienyje vadinamas gap year, ir Lietuvoje tampa vis populiaresniu abiturientų pasirinkimu. Yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių nusprendžiama eiti šiuo, dar ganėtinai neįprastu keliu – jauni žmonės jaučiasi perdegę dėl nuolatinės įtampos mokykloje ir nori labiau pažinti save. 

Šiek tiek statistikos: 

  • 60 % išbandžiusių žmonių teigia, kad gap year padėjo apsispręsti, ką studijuoti jie nori; 
  • 90 % žmonių, teigusių, jog po gap year stos į aukštąją mokyklą, taip ir padarė;
  • 66 % teigia, jog gap year dėka jie labiau susitelkė į savo studijuojamą dalyką;
  • 80 % teigia, kad gap year padidino jų įsidarbinimo galimybes. 

Metai – nemažas laiko tarpas, tad norint kuo tikslingiau jį išnaudoti, reikia nuspręsti, ką nori veikti, jeigu pasirinkai gap year. Galimybių yra įvairių – savanorystė, darbas užsienyje pagal įvairias programas ir kitos mobilumo galimybės, kiekviena turinti skirtingų privalumų. Kalbėjausi su Eurodesk Lietuva savanore Bernadeta Karpavičiūte. Ši mergina yra išbandžiusi ne vieną mobilumo galimybę, apkeliavusi daug šalių ir susikaupusią jau nemažą patirties bagažą, nors vis dar yra moksleivė. 

Bernadeta, nors mokyklos dar nesi baigusi, turi nemažą keliautojos bagažą būdama vis dar mokine. Kas Tave labiausiai skatina keliauti? 

Mane labiausiai keliauti skatina pažinimo noras. Kelionės yra tikroji gyvenimo mokykla. Grįžusi visada stebiuosi kiek naujų žmonių sutikau, kiek vietų pamačiau, kiek daug išmokau ir kiek visko sužinojau! Pirmąją dieną grįžus į mokyklą, ypač po ilgesnės kelionės, būna sunku adaptuotis, nes skirtumas kiek tu nuveiki, ar gali nuveikti, per tas pačias 45 min yra labai didelis.

Ką Tau reiškia mobilumo galimybės? 

Mobilumo galimybės man leidžia lengviau, paprasčiau ir pigiau įgyvendinti savo planus. Taip pat tampi dalimi nuostabios bendruomenės žmonių, kurie taip pat naudojasi mobilumo galimybėmis, tad prapleti savo pažinčių ratą visu būriu labai įdomių ir įkvepiančių žmonių iš viso pasaulio.

Kokios mobilumo galimybės Tau jau yra žinomos, kurias jų esi išbandžiusi? 

Būtų galima išskirti pagrindines mobilumo galimybių sritis – mokymasis, savanorystė, darbas, stažuotės. Kiekvienoje grupėje yra begalė programų ir organizacijų siūlančių skirtingas galimybes, tad vardinti net nesistengsiu. Tačiau aš jau dalyvavau „Erasmus+“ projekte, „Au pair“ programoje, „#DiscoverEU“.

Nemažą vasaros dalį praleidai Kinijoje. Papasakok, kiek laiko ten gyvenai, ką veikei ir kokie yra didžiausi įspūdžiai?

Ši vasara tikrai buvo viena iš įsimintiniausių, o sprendimas 8 savaites praleisti Kinijoje tikrai geriausia, ką galėjau pasirinkti. Į Kiniją vykau su „Au pair“  programa, tad gyvenau vietinėje šeimoje. Ši programa yra paremta kultūrinių mainų principu, tad mano pagrindinė atsakomybė buvo padėti prižiūrėti šeimoje augančius tris berniukus ir mokyti juos anglų kalbos. Įspūdžių ir istorijų parsivežiau tiek, kad viską norėdama papasakoti užtrukčiau tikrai labai ilgai ir vis tiek, tikriausiai, nepavyktų perteikti to, ką ten išgyvenau. Vėlgi, tikrai galiu sakyti, kad per šiuos 2 mėnesius mokiausi intensyviausiai. Atvykus buvo tiek daug nežinomų dalykų! Tad kiekvieną dieną vis kažką ne taip padarydavau, iš to mokydavausi ir stengdavausi perprasti šią kultūrą. Įsimintiniausia – tai skirtumai ir panašumai tarp Kinijos bei Vakarų pasaulio. Teko prisitaikyti ir priimti tai, kad kiekvienas tavo žingsnis yra stebimas vaizdo kamerų, kad po paprasto krepšinio žaidimo su vaikais parke tau tenka keliauti į policijos nuovadą, kad į tave einant žiūrės dauguma žmonių, kad vandenį gersi tik šiltą. Tačiau žmonės labai draugiški ir šiltai priimantys, niekur kitur tikriausiai nėra taip lengva užmegzti pokalbio (nors kalbos barjeras yra tikrai didelis). O labiausiai džiaugiuosi ryšiu ir draugyste, kurią užmezgiau su savo berniukais.

Ar būdama abituriente jauti aplinkinių spaudimą dėl savo ateities? 

Vis dar labai dažnai išgirstu klausimą, tai kuo būsi, ką studijuosi? Spaudimo, kitaip nei kai kurie mano bendraamžiai, tokio didelio nejaučiu, nes jau esu apsisprendusi dėl ateities. Manau, kad kol klausiama tiesiog smalsiai nėra nieko blogo, tačiau svarbu nekamantinėti – mes ir taip suprantam, kad reikės pasirinkti.

Dvyliktoje klasėje neretai mokiniai stengiasi susikoncentruoti į mokslus, kitas veiklas bent kuriam laikui palikdami nuošalyje. Kokia yra tavo nuomonė šiuo klausimu? Ar esi šių mokslo metų metu kažkur išvykusi? Jei taip, tuomet kokio tipo tai buvo kelionė?

Aš irgi maniau, kad visas keliones ir blaškymąsi po pasaulį paliksiu nuošaliau. Deja, jau pirmąją šių mokslo metų savaitę praleidau, nes vėliau grįžau iš Kinijos. Taip pat prieš kelias savaites grįžau iš savo „Interrail“ kelionės po Europą. Nuskridau į Atėnus, o iš ten per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Lenkiją važiuodama traukiniais (iš Varšuvos į Kauną važiavau autobusu) grįžau atgal į Lietuvą. Grįždama atgal įveikiau daugiau nei 3300km ir tai man užtruko 9 dienas. „Interrail“ bilietą gavau nemokamai dėl „#DiscoverEU“ projekto iniciatyvos 18 metų ES piliečių gimtadienius paminėti įsimintiniau. Šią kelionę derinau kartu su moksleivių atostogomis, tad daug pamokų nepraleidau. Jeigu žmogus tik sugeba grįžus atsiskaityti už praleistas pamokas labai skatinu mobilumą ir mokslo metų metu, tačiau tikrai kiekvienas turėtų įvertinti savo galimybes.

Gap year – iš Tavo, kaip abiturientės, perspektyvos – įdomus pasirinkimas?

Gap year manau tikrai yra vienas iš įdomiausių, o tuo pačiu ir naudingiausių, dalykų. Labai džiaugiuosi, kad prie tradicinių pasirinkimų ką veikti po mokyklos (mokymasis / darbas) vis dažniau pridedame ir gap year. Manau, kad abiturientai vis dažniau rinkdamiesi šį kelią ugdo ir pačią visuomenę. Tampa nebe taip keista, jeigu išeinama iš įprastinės gyvenimo įvykių sekos, o tai tikrai padės ir ateityje.

Kuo, Tavo nuomone, yra naudingas gap year?

Gap year, manau, yra labai naudingas savo asmenybės tobulinimui, minčių ir planų susidėliojimui, pasaulio pažinimui. Jau šiek tiek kartojuosi, bet kelionės ir išėjimas iš savo pažįstamos aplinkos, o tuo pačiu ir komforto zonos, yra pats sparčiausias mokymasis. Tai naudinga ir tiems, kurie žino, ką veiks, ir tiems, kurie dar tik ieško savojo kelio.

Kokias veiklas siūlytum išbandyti per gap year?

Daryti tai ką norisi. Pirmiausia išsirinkti kokio pobūdžio veiklos norėtų ir kokiam laikotarpiui. Juk taip gera pagaliau išeiti iš sistemos, su savo taisyklėmis ir apribojimais, bei pagaliau priimti sprendimus pačiam. Keliauti autostopu aplink Europą? Savanoriauti egzotiškoje vietovėje ekologiniais tikslais? Mokyti vaikus anglų kalbos Afrikos kaimelyje, apie kurį niekas nėra girdėję? Galimybės dabar yra beribės, tad reikia tiesiog pagalvoti, paieškoti ir veikti!

Ko palinkėtum tiems, kurie neapsisprendžia ar bijo žengti žingsnį ir išbandyti šį tą naujo? 

Kažkur kažkada girdėjau: „Kas blogiausia tau gali nutikti? Sugalvok patį blogiausią scenarijų. Sugalvok, ką tokioje situacijoje darytum. Yra tikriausiai 99% tikimybė, kad taip nenutiks, bet jeigu nutiks, jau žinotum, ką daryti“. Man taip pat vis dar būna baisu išvykti, keliauti vienai, ar bandyti tai, kas man yra visiškai nauja, tačiau jau daug kartų įsitikinau – sunkiausia yra žengti pirmąjį žingsnį, o visa kita ateina savaime. Tad sukaupk visą drąsą tam pirmam žingsniui ir tu jau atlikai sunkiausią dalį!