Ar žiniasklaida daro neigiamą įtaką visuomenei?

2019/10/03

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Gabrielius Ulanovas
Jaunasis žurnalistas
Ar žiniasklaida daro neigiamą įtaką visuomenei?

Žiniasklaida užima ryškų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir yra ketvirta pasaulyje galia, kuri gali formuoti nuomonę. Vieni pagrindinių informacijos ir naujienų šaltinių yra laikraštis, radijas, televizija bei internetas. Juose yra apstu įvairios informacijos, todėl svarbu mokėti ją atsirinkti.

Šiais laikais informacija yra pasiekiama iš viso pasaulio. Didžiulis informacijos srautas leidžia skaitytojui geriau pažinti jį supantį pasaulį, sužinoti pasaulio realijas, įgyti žinių ir dalintis patirtimi. Ir visai nesvarbu ar būsi Lietuvoje, ar Australijoje. Kiekvienas žiniasklaidos žingsnis yra paremtas noru perduoti kokią nors žinią savo skaitytojų auditorijai. Todėl galima teigti, kad žiniasklaida – priemonė skleisti žinutę visuomenei. Tik reikia mokėti atsirinkti, kas tikrai svarbu ir naudinga bei mokėti žvelgti kritiškai.  

Kaip tarp žmonių, taip ir žiniasklaidoje, galima patekti į nelabai tinkamą draugiją. Žiniasklaida gali būti apgaulinga. Tai komercinė, korumpuota spauda. Ji yra priklausoma nuo užsakovo tikslų, poreikių ir vaizduotės. Todėl mūsų neturėtų stebinti faktas, kad tam tikras įvykis ar vaizdinys skirtinguose žiniasklaidos šaltiniuose pateikiamas skirtingai. Tokia vieša informacija gali suklaidinti vartotoją. Tačiau dažnai neatitikimai lieka nepastebimi ir priimami, kaip tiesa. Visą tai iliustruoti galėtų įvairių pramogų verslo atstovų, politikų, kitų ryškių asmenybių privataus gyvenimo viešinimas. Vieni iš jų užsako, kad kokia nors redakcija informuotų visuomenę apie jų gyvenimą ir taip populiarumo reitingas kiltų. Kiti sulaukia žiniasklaidos dėmesio dėl savo pasisakymų, elgesio, aprangos ir kt. Todėl tokia informacija dažnai būna iškreipta ir neatitinkanti tikrovės.

Amerikos psichologų asociacijos (angl. American Psychological Association) mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad jaunesni nei 4–5 metų vaikai neskiria programos nuo komercinio turinio, o 7–8 metų dar vis nesuvokia įtikinimo turiniu reiškinio. Todėl būtent šio amžiaus auditorija yra paveikiausia. Jaunimu, kuris dar tik bręsta, lengva manipuliuoti. Pavyzdys galėtų būti mažas vaikas, kuris kartu su tėvais keliauja į parduotuvę. Jis bus tas žmogus, kuris parodys pirštu į prekę ir prašys tėvų pirkti, nes būtent tos prekės reklamą bus matęs / girdėjęs. Todėl yra labai svarbu, kad tėvai atkreiptų dėmesį, kokia žiniasklaidos dėka atkeliaujanti informacija pasiekia jų vaikus ir kaip juos ji veikia.

Visi sklaidos ir informacijos šaltiniai yra neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Žiniasklaida – priemonė siųsti žinią ir taip lengviau skleisti informaciją visame pasaulyje. Ši sritis informuoja apie vykstančius pokyčius pasaulyje, pabrėžia iškilusias problemas ir skatina apie jas susimąstyti, pasakoja įvairias istorijas ar tiesiog leidžia atsipalaiduoti, skaitant lengvo turinio publikacijas. Tačiau yra svarbu išlikti racionaliam ir mokėti kritiškai įvertinti girdimą, skaitomą ir matomą turinį.

Keli faktai iš istorijos:

  • Pirmasis pasaulyje žinomas naujienų šaltinis – laikraštis. 
  • Pirmasis laikraštis „Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien” (lt. „Visų mugių ryšys ir įsimintina istorija”) buvo išleistas Strasbūre, Prancūzijoje, tuometinėje Šv. Romos Imperijos teritorijoje. 
  • Pirmoji radijo stotis eteryje pasirodė 1909 m. San Chosė valstijoje. Po šimto metų ta stotis yra dar vis KCBS San Franciske. 
  • 1941 m. liepos 1 d., antradienis – garsioji televizijos istorijos data. Šią dieną JAV buvo transliuojama pirmoji neeksperimentinė televizijos programa, kurioje leido komercinę reklamą. Bet kokia transliacija iki šios datos buvo laikoma „eksperimentine“. 
  • Pirmasis laikraštis Lietuvoje buvo išleistas 1883 m. ir vadinosi „Aušra”.
  • Patys pirmieji žodžiai lietuviško radijo eteryje buvo: „Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas”. Jie ištarti 1926 m. birželio 12 d., 19 valandą.
  • Lietuvoje pirmoji televizijos transliacija įvyko 1957 m . balandžio 30 dieną. Tą dieną televizijos ekranuose buvo galima pamatyti Gražinos Bigelytės ir Juozo Baranausko duetą.