Kaip stereotipai trukdo rinktis širdžiai artimą profesiją

Darbas ir stažuotės
2020/06/22
Kaip stereotipai trukdo rinktis širdžiai artimą profesiją

Renkantis profesiją neretai susiduriame su vis dar vyraujančiais stereotipais. Vienos profesijos laikomos labiau vyriškomis, kitos – tinkamomis tik moterims. Specialistai įsitikinę – šiandien nebereikėtų skirstyti profesijų į šias dvi kategorijas. O edukacinis projektas „Istoriniai CV“ įkvepiančiais istoriniais pavyzdžiais skatina griauti įsisenėjusius stereotipus ir profesiją rinktis tik pagal savo pomėgius bei sugebėjimus.

Dar ir šiandien gajus stereotipas, jog tam tikroms pozicijoms užimti labiau tinka vyrai, o kitoms – moterys. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, rašytojas Donatas Paulauskas, pastebi, jog vis dar manoma, kad vyras – tinkamesnis kandidatas į vadovaujančias pozicijas, nes tariamai yra racionaliau mąstantis, sugeba išlikti šalto proto, nesivadovauja emocijomis. Na, o moteriai neretai priskiriamos pozicijos aptarnavimo srityje, kur reikalaujama administracinio kruopštumo, mažesnės atsakomybės už komandą, tačiau didesnio dėmesio detalėms. Šis stereotipas dažnai veikia abi puses – ne iki galo pasitikima vadovaujančias pozicijas užimančiomis moterimis, o kartu skeptiškai žvelgiama į  administracinius ar aptarnavimo srities darbus pasirinkusius vyrus. Jiems dažniau priskiriami ir fiziškai sudėtingesni darbai, neatsižvelgiant į tikruosius jų fizinius sugebėjimus.

Stereotipai atbaido nuo pasirinkimų

Tai atsispindi ir darbo skelbimuose dėl kurių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusiskundimų sulaukia dažniausiai. Pavyzdžiui, aptarnavimo srityje dažnai ieškoma konkrečiai moterų – kambarinių, padavėjų, pardavėjų, administratorių ir pan. Kandidatuoti į taip aprašytą poziciją vyrui gali nesinorėti.

Visgi, D. Paulauskas įsitikinęs – skirstyti profesijas į vyriškas ar moteriškas, nei atsižvelgiant į asmenines tam reikalingas savybes, nei į tam tikros lyties darbuotojų, jau dirbančių toje srityje, skaičių, nereikėtų, nes tai gali atbaidyti stereotipams jautresnius jaunus žmones nuo vienos ar kitos profesijos pasirinkimo.

Savo pavyzdžiu D. Paulauskui antrina ir projektų apie profesijas „Ką žmonės dirba visą dieną?“ sumanytoja, influencerė Rasa Jusionytė: „Šiandien su stereotipais susiduriu pakankamai retai, tačiau visko pasitaiko. Vieną kartą dar mokykloje, kai turėjau galimybę būti parlamento prezidente, savo vietą užleidau kitam vaikinui – pagalvojau, kad jis juk vyras ir žinos geriau. Po to mačiau jį dirbant ir vis galvojau, kad kvailai pasielgiau ir tikrai galėčiau geriau. Man tai visada buvo simbolis, kad tada padariau klaidą ir akstinas iš jos pasimokyti. Pati save matau visiškai lygiavertę, žinau savo stiprybes ir jomis didžiuojuosi. Daugybė dalykų prasideda tiesiog mūsų galvose. Taip ir aplink buriu, kalbinu, draugauju ir žaviuosi moterimis, kurios stumia visuomenę į priekį – savo laisvumu, dvasinga, nuoširdžia lyderyste, šalį gerinančiomis idėjomis. Manau, pasižvalgius, kiekvienas pamatys ir nuostabių vyrų, ir moterų pavyzdžių. Pavyzdžiui, dabar paleidome internetinį kursą apie darbą sau ir savo verslo kūrimą. Jį perka ne tik merginos, bet ir vaikinai. Manau, tai puikus pavyzdys, kad abi lytis domisi tais pačiais dalykais ir turi tų pačių tikslų. Nereikia priešinti, reikia kurti kartu“.

Praeities stereotipų griovėjai

Požiūris, apsunkinantis lyčių lygybės profesinėje srityje įgyvendinimą, formavosi ilgą laiką. Žvelgiant istoriškai, tam tikros profesijos visada buvo laikomos tik vyriškomis ar tik moteriškomis. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai požiūris keičiasi ir vyriškomis laikomos profesijos tampa moteriškomis bei atvirkščiai. Pavyzdžiui, antikos laikais šokiai, metams bėgant virtę baleto judesiais, buvo susiję su religiniais ritualais, lydėjo tragedijų ir komedijų vaidinimus ir buvo atliekami išskirtinai tik vyrų. XVI a. Prancūzijoje baletas buvo išskirtinė karaliaus dvaro pramoga. Kaip ir senovės Graikijoje, jį šoko tik vyrai – pasidabinę įvairiomis kaukėmis ir ištaigingais kostiumais. XX amžiuje ši profesija jau labiausiai asocijuota su baleto šokėjomis moterimis, tad sutikti baleto šokėją vyrą jau buvo neįprasta. O štai šiandien šokėjai vyrai – ir vėl neatsiejama baleto pasirodymo dalis. Tai tik dar labiau pabrėžia tai, jog rinktis profesiją reikėtų pagal tai, kas artima širdžiai, o ne pagal primetamus stereotipus, kurie bet kurią akimirką gali imti ir pasikeisti į visiškai priešingą pusę.

Lyčių stereotipus, pasitelkę žymias praeities asmenybes, ėmėsi griauti edukacinio projekto „Istoriniai CV“ kūrėjai. Šiame projekte įvairių asmenybių aprašymai pateikiami kaip CV.  Ši iniciatyva skirta ne tik sudominti jaunimą Lietuvos istorija, bet ir supažindinti su „Europass“ gyvenimo aprašymo forma ir paraginti rinktis širdžiai artimą profesiją, neatsižvelgiant į visuomenės primetamas lyčių normas.

Į istorinius gyvenimo aprašymus šiemet sugulė vyrų ir moterų, jau praeityje pasirinkusių tais laikais jų lyčiai nebūdingas profesijas, aprašymai. Pavyzdžiui, viename iš CV aprašytas Elenos Nijolės Bučiūtės gyvenimas. Tai žymi architektė, suprojektavusi apie 50 pastatų. Moteriai tarybiniais laikais ir Lietuvai vos atgavus nepriklausomybę tai buvo didžiulis pasiekimas, mat architektų gretose tuo metu dominavo vyrai.  Vienas iš žymiausių E. N. Bučiūtės suprojektuotų pastatų  – visiems gerai žinomas Operos ir baleto teatro rūmų pastatas. Dėmesio vertas ir Vilhelmo Vydūno-Storostos CV. Ne daug kas žino, jog Vydūnas buvo ne tik filosofas, bet ir dietologijos Lietuvoje pradininkas, pirmojo dietologijos vadovėlio autorius, besidomėjęs tuomet moterims labiau priskiriama sritimi – sveika mityba ir receptais.

Be šių istorinių CV, projektą papildė ir tokios asmenybės, kaip pirmasis profesionalus baleto artistas ir baletmeisteris Bronius Kelbauskas, gydytojas akušeris, ginekologas Pranas Mažylis. Taip pat vienintelė moteris užėmusi vadovaujamąsias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje tarpukario laikotarpiu Magdalena Avietėnaitė bei vienintelė moteris Lietuvoje apdovanota visais svarbiausias ordinais – Marcelė Kubiliūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas D. Paulauskas sakė besidžiaugiantis tokia projekto „Istoriniai CV“ iniciatyva griauti vyraujančius profesijų stereotipus Lietuvoje. Jo manymu, daug pasiekusios praeities asmenybės bei istoriniai įvykiai – puikus įkvėpimo šaltinis, ypač, jei vienodai vertiname tiek vyrų, tiek moterų pasiekimus ir pastebime tuos, kurie nepaisydami nieko sugebėjo prasibrauti pro tuo metu vyraujančių stereotipų barjerus.

Su žymių Lietuvos asmenybių gyvenimo aprašymais galima susipažinti  puslapyje istoriniaicv.lt

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva, Europass.

Susijusios naujienos Daugiau

Tarptautinė grafikos dizaino praktika Eurodesk tinkle
Tarptautinė grafikos dizaino praktika Eurodesk tinkle
Socialinių tinklų komunikacijos praktika
Socialinių tinklų komunikacijos praktika
Komunikacijos praktika Sveikatos apsaugos ministerijoje
Komunikacijos praktika Sveikatos apsaugos ministerijoje

Susiję straipsniai Daugiau

Interviu su NASA stažuotoju Deividu Čelkiu: kaip patekti į NASA?
Interviu su NASA stažuotoju Deividu Čelkiu: kaip patekti į NASA?
Ieškantiems trumpalaikio darbo: 4 priežastys, kodėl verta išvykti dirbti į užsienį trumpam laikui
Ieškantiems trumpalaikio darbo: 4 priežastys, kodėl verta išvykti dirbti į užsienį trumpam laikui
Neįgaliųjų integracija – ar tikrai ji vyksta taip, kaip tikimės?
Neįgaliųjų integracija – ar tikrai ji vyksta taip, kaip tikimės?