„Fridays for Future“ – negyvoje planetoje ateities nėra

2020/07/29
„Fridays for Future“ – negyvoje planetoje ateities nėra

„Fridays for Future“ (liet. Penktadieniai už ateitį) judėjimas prasidėjo dar visai neseniai, 2018 metų rugpjūtį, kai 15-metė moksleivė Greta Thunberg atsisakė eiti į mokyklą penktadieniais ir pradėjo protestuoti prie Švedijos parlamento. Jos propaguojamos idėjos greitai pasklido socialiniuose tinkluose ir protestai išplito į kitus pasaulio didmiesčius. „Fridays for Future“ pagrindinė idėja – kovoti su pasaulį niokojančia klimato krize, priverčiant valstybių politikus susivokti ir priimti įstatymus, užkertančius kelią oro, vandens ir gamtos taršai. 

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, judėjimas prasidėjo sostinėje. Jis startavo 2019 kovą ir per trumpą laiką susilaukė nemažai dėmesio bei veržlaus jaunimo ir ekologijos aktyvistų įsitraukimo. „Fridays for Future Vilnius“ organizatorė Justina Aglickytė atskleidė, kaip judėjimas buvo pritaikytas Lietuvoje  ir kaip keitėsi žmonių požiūris į gresiančią klimato krizę.

Kodėl nusprendei imtis iniciatyvos prisijungti prie judėjimo organizavimo?

Baigiau ekologijos studijas, o gamta man rūpėjo visada. Matydama visuomenės, valdžios neveiksnumą ir problemų ignoravimą, nusprendžiau prisijungti prie protestų, siekiančių keisti esamą situaciją. 

Su kokiais iššūkiais susidūrėte judėjimo pradžioje ir kaip su jais susitvarkėte? 

Pirmieji iššūkiai buvo susipažinimas su biurokratija, kokių leidimų reikia norint protestuoti legaliai. Teko nuo nulio mokytis tokio tipo renginių planavimo, sugalvoti, ką kviesti, kaip pritraukti žmones, pasiekti auditoriją. Su iššūkiais susitvarkėme tiesiog veikdami, bandydami ir mokydamiesi iš savo klaidų. Jų pasitaiko ir dabar, stengiamės tobulėti ir priimti gaunamas pamokas. Padėjo ir judėjimo populiarumas pasaulyje, judėjimas jau turi žinomą vardą, todėl lengviau komunikuoti apie savo veiklas.  

Gal jau pastebite pirmuosius judėjimo rezultatus ir ar jie atitinka jūsų iškeltus siekius? 

Pastebime, kad susidomėjimas klimato krizės temomis auga, prie mūsų prisijungia naujų žmonių, judėjimas subūrė savo auditoriją. Sukūrėme ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio aplinkosaugos organizacijomis, prisidedame prie jų veiklų ir projektų. Tačiau vis dar stebime pasyvumą visuomenėje ir valdžioje. Temos tampa svarbesnės, bet pokyčiai vyksta per lėtai. Mokslininkų prognozės reikalauja greitesnės reakcijos ir aiškių veiksmų iki 2030 m., ne iki 2050 m., kaip numatoma mūsų šalies ir europinėse klimato strategijose.  

Ar pastebėjote lietuvių pasikeitusį požiūrį į judėjimo propaguojamas idėjas? Kokio atsako sulaukėte judėjimo pradžioje ir dabar?

Požiūris truputį keičiasi, protestai pritraukė daug dėmesio ir sukėlė daug diskusijų. Lietuviai labiau linkę aptarinėti Gretos Thunberg fenomeną nei judėjimą Lietuvoje. Pradžioje sulaukėme įvairių reakcijų, buvo daug kritikuojančių ir teigiančių, kad protestais nieko nepasieksime, tik rėkiame ir nieko daugiau. Tačiau kritikos sulaukiame mažiau, jaučiamas žiniasklaidos palaikymas, nors šiuo metu dėl karantino esame mažiau matomi. 

Ką norėtumėte pasakyti tiems žmonėms, kurie vis dar ignoruoja klimato kaitos rimtumą ar net juo netiki? 

Norėčiau priminti, kad kiekvienas esame gamtos dalis, ir, jei sutrinka gamtinės sistemos, sutriks ir mūsų kasdienybė. Koronaviruso krizė parodė, kaip greitai gali tekti keisti savo įpročius. Netrikdoma gamta yra žmonijos pagrindas, kai šį pagrindą naikinsime, patys pajusime pasekmes. Nesvarbu, ar tikime klimato kaita, ar ne, jei nebūsime išvien ir neprisitaikysime prie laukiančių gamtinių pokyčių, kils dar didesnė grėsmė žmonijos išnykimui nei dabartinė krizė. 

Ko galėtų pasimokyti lietuviai iš kitų ekologiją praktikuojančių tautų?

Lietuviai nėra labai nutolę nuo gamtos, mums rūpi miškai, ežerai, mūsų aplinka. Tik ne visada apsvarstome esamo vartotojiškumo pasekmes mūsų aplinkai. Iš kitų šalių galime pasimokyti tvarios mąstysenos ir suvokimo, kad mūsų veiksmai turi pasekmes. 

Ar manote, kad sugebėsime aplenkti žadamas klimato kaitos pasekmes?

Dabartiniais tempais – vargu. Tačiau dar turime šiek tiek laiko susiimti ir pereiti prie tausojančių gyvenimo modelių, kuriuose atsispindi ir klimato teisingumas. Dabartinė krizė parodė, kad tikrai galime gyventi kitaip, mažiau vartodami ir teršdami, tik nesinori, kad toks gyvenimas ateitų prievarta dėl žmonių mirčių ir pandemijų. 

 

Nors „Fridays for Future“ judėjimas kovoja už pasaulio ekologijos saugą, realūs pokyčiai įvyks tik tada, kai mes patys atsisakysime aplinkai žalingų produktų bei įpročių. Žvelgdami į Lietuvos bei pasaulio politiką, vis dar pastebime abejingumą dėl klimato krizės. Tačiau tai nereiškia, kad grėsmę pastebinti visuomenė negali žengti pirmų žingsnių „žalesnės“ gyvensenos link. Pasirinkimas keliauti viešuoju transportu, vienkartinio plastiko atsisakymas ar ekologiškų produktų vartojimas – maži pokyčiai, kurie gali turėti didelę reikšmę globaliu mastu.

Šiuo metu ateities prognozės neteikia daug vilčių, tačiau dar nevėlu imtis iniciatyvos ir siekti permainų savo artimoje aplinkoje bei skleisti aplinkosaugos idėjas virtualiu būdu.

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.