Kas tai?

Savanorystė – įvairaus amžiaus žmonių, kure laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje, arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien. 

Kas yra savanoris?

Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum panašius atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas. Tačiau juk savo noru padedi šeimai, draugams ir paprastiems praeiviams gatvėje, o galiausiai niekieno neverčiamas rūpiniesi savo sveikata ar laisvalaikiu, bet ar gali vadintis savanoriu?

Norint tapti savanoriu, būtinos dvi sąlygos: asmuo turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms, nesitikint jokio piniginio atlygio, ir antroji – asmuo turi atrasti kitą asmenį ar organizaciją, kuriai reikalinga savanorio pagalba.

Kad dar aiškiau suprastumei, kas gi yra savanoris ir kuo jis skiriasi nuo kitų asmenų, pavyzdžiui, veikiančių organizacijoje, gali žvilgtelėti į lentelę:

 

SAVANORIS

PRAKTIKANTAS

NARYS

DARBUOTOJAS

Motyvacija

 

Savo noru nuveikti konkrečius darbus

Atlikti mokymosi įstaigos užduotą praktiką

Turėti galimybę dalyvauti organizacijos veikloje

 

Dirbti už sutartą atlyginimą

Atsakomybė

Iš dalies atsakingas už konkrečią užduotį

 

Atsakingas už mokymosi tikslų siekimą

 

Atsakingas už dalyvavimą bendruose reikaluose ir atstovavimą

Visiškai atsakingas už jam pavestus darbus

Trukmė

Tiek, kiek trunka atlikti įsipareigotus darbus

 

Tiek, kiek numatė mokymo įstaiga

 

Trukmė pagal nario mokesčio taisykles ar kitus reikalavimus

 

Tiek, kiek sutarta su darbdaviu

 

Vaidmuo

Padeda organizacijai vykdyti veiklą

 

Mokosi įsitraukdamas į veiklą

 

Dalyvauja ir rūpinasi organizacijos ateitimi

 

Visiška atsakomybė už vykdomą veiklą

Savanoriškos veiklos įstatymas

2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Savanoriškos veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2011 m. birželio 22 d., Vilniuje vykstant Europos savanoriškos veiklos metų turo renginiams. Pagal įstatymą savonoriui numatomi reikalavimai:

  1. Savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai.
  2. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
  3. Savanoriui kvalifikacija nėra būtina, išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus.
  4. Savanoriui pagal atliekamos veiklos pobūdį gali būti taikomi kiti reikalavimai, nustatyti atskiras sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Savanoriškos veiklos įstatymą gali rasti čia.


Savanoriškos veiklos sutartis

Viena iš savanoriškos veiklos organizatoriaus pareigų — sudaryti  su savanoriu savanoriškos veiklos sutartį, jeigu:

  1. kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;
  2. sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.
Sutartyje gali būti susitariama dėl savanoriškos veiklos trukmės ir laiko, išlaidų kompensavimo, kitų sąlygų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie savanorystę

Ką veikia savanoriai?

Viską! Tai, ką gali sugalvoti. Gelbėti žmones kalnuose, dirbti ekologiniuose ūkiuose, statyti namus, rašyti straipsnius, mokyti kalbos ar taisyti kompiuterius. Tai priklauso tik nuo tavo fantazijos, noro ir to, ką siūlo organizacijos. Mūsų tinklalapyje yra pateikti Lietuvoje veikiančių organizacijų sąrašai ir tarptautinės savanoriškos veiklos programos, kuriose rasi informaciją, kuo užsiima konkreti organizacija. Konkretūs savanorių paieškos skelbimai su savanorio atsakomybių aprašymais yra čia.

Kodėl verta savanoriauti?

  1. Patobulink savo CV ir praplėsk galimybes įsidarbinti
    Savanoriško darbo patirtis tavo CV gali padaryti išskirtinį. Savo veikla darbdaviams įrodai, jog tau rūpi ne tik asmeninis gyvenimas, bet ir kiti žmonės, jų rūpesčiai. Taip pat tai puikiai demonstruoja tavo įgytą gyvenimišką patirtį, platų kultūrinį suvokimą bei turimus ryšius su organizacijomis.
  2. Sužinok tiksliai, kokia specialybė tau tinkamiausia
    Savanorystė yra puikus būdas pakeisti savo įprastą gyvenimą, permąstyti tikslus, sudaryti pagrindą karjerai arba apskritai pakeisti veiklos pobūdį. Tai geriausia galimybė yra tik mokyklą pabaigusiems jauniems žmonėms, kurie nėra tvirtai apsisprendę, ko norėtų mokytis toliau. Štai ką sako viena iš savanorių, pabuvojusi Ugandoje: „Praleistas laikas savanoriaujant, man buvo puiki galimybė pažinti save tiek asmeninėje srityje, tiek profesinėje. Aš taip pat sutikau nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau kontaktus. Atradau savyje tai, kas yra vadinama „gyvenimo pašaukimu“.
  3. Įstok lengviau
    Universitetai priimdami studentus visada juos vertina pagal tai, ar buvo pertrūkio metai tarp mokslų. Tai yra svarbu, o svarbiausia yra tai, kaip buvo praleistas laikas. Savanorystė yra suvokiama kaip produktyvus laiko leidimas todėl, kad tuo metu yra suvokiamas veiklos pobūdis, karjeros perspektyvos, plečiamas akiratis.
  4. Mokykis lengviau
    Jeigu tavo pasirinkta specialybė bus susijusi su atlikta savanoriška veikla, tuomet didesnė tikimybė, kad tau lengviau seksis mokytis. Todėl, kad jau būsi įgijęs patirties bei motyvacijos. Jeigu pasirinksi savanoriavimo programą besivystančiose šalyse, tiesiog pajusi, koks esi laimingas, kad gali pasirinkti studijų kryptį ar apskritai turi galimybę mokytis.
  5. Savanoriavimo patirtis padidina pasitikėjimą savimi, savigarbą bei pasitenkinimą gyvenimu
    Savanoriavimas visada padidina pasitikėjimą savimi. Tuo metu vystosi asmenybė. Patekęs į kitą kultūrą, pradedi mąstyti apie gyvenimo prasmę bei svarbiausius klausimus.
  6. Išvenk „perdegimo“
    Vos pabaigus mokyklą iškart puolama mokytis toliau, stojama į universitetus, kolegijas. Mokslininkai siūlo padaryti metų pertrauką ir susivokti gyvenimo kelyje. Tokie studentai yra brandesni, geriau žino, ko nori, ir kaip tai pasiekti. Yra labiau motyvuoti, organizuotesni.
  7. Įgyk naujų žinių ir įgūdžių
    Savanoriavimas kitoje šalyje tau gali suteikti tokių galimybių ir įgūdžių, kurių negalėsi gauti namuose, kaip kalbos mokymasis. Juk mokytis kalbos kitoje kultūroje yra kur kas greitesnis procesas.
  8. Pažink pasaulį ir skirtingas kultūras
    Būti turistu ir savanoriauti kažkurioje šalyje yra du visiškai skirtingi dalykai. Dirbdamas kiekvieną dieną susidursi su vietiniais žmonėmis ir daug daugiau sužinosi apie vietinę kultūrą.
  9. Sutik bendraminčių
    Viena didžiausių naudų, kokias galima gauti savanoriaujant – ilgaamžė draugystė su bendraminčiais. Sutiksi įvairiausių žmonių iš įvairiausių šalių bei socialinių sluoksnių, tačiau jus vienys bendri tikslai, bendras darbas.
  10. Neįkainojama patirtis
    Tai yra pats svarbiausias dalykas, kurį įvardija visi žmonės, dalyvavę savanoriškoje veikloje. Tai neapsakomas pojūtis, padarius kažką prasmingo, praturtinančio sielą.

Noriu būti savanoriu. Nuo ko pradėti? 

Prieš pradėdamas kontaktuoti su organizacijomis, apsispręsk, kokia veikla norėtum užsiimti, arba galbūt jau esi išsirinkęs organizaciją, kuriai norėtum padėti? O gal norėtum pakeliauti po užsienį ir naudingai praleisti laiką, išmokti kalbą ar apsaugoti gyvūnus? Taip pat svarbu apsibrėžti, kiek laiko tam galėtum skirti, nes galimybių tikrai yra įvairių. Mūsų tinklalapyje rasi daugelio organizacijų bei siūlomų programų aprašymus. Todėl svarbu iš anksto žinoti, pagal ką rinksies.

Ar bus padengtos mano piniginės išlaidos?
Ne visos organizacijos padengia kelionės, maisto ir kitas savanorio patirtas išlaidas. Tai gali būtų dėl to, jog pačios organizacijos neturi tam lėšų. Kaip bebūtų, savanoriška veikla Lietuvoje neturėtų iš tavęs pareikalauti asmeninių išlaidų, todėl organizatoriaus būtinai pasiteirauk dėl galimybės kompensuoti patirtas išlaidas. Rinkdamasis tarptautinės savanorystės programą atkreipk dėmesį į mokesčius ir kitą informaciją apie galimas išlaidas.

Kiek laiko aš turėčiau savanoriauti?
Labiausiai tai priklauso nuo tavęs paties. Tai gali būti ir valanda per mėnesį, ir kelis metus trunkanti veikla, savanoriauti galima ir visą gyvenimą. Kai kuriose tarptautinėse programose yra nurodomas minimalus savanoriavimo laikas. Žinoma, kuo trumpesnis laikas, tuo sudėtingiau susirasti sau priimtiniausią variantą.
Gali savanoriauti dieną, gali naktį. Be abejo populiariausias laikas yra nedarbo valandomis ir savaitgaliais.

Ar vyks pokalbis?
Organizacijos dažniausiai nerengia oficialių pokalbių, bet gali tave pasikviesti neformaliam pašnekesiui prieš tai, kai priims. Galbūt savanoriaudamas būsi atsakingas už pinigus, inventorių, pavojingas situacijas ir kt. Todėl ir tau, ir organizacijai svarbu tai išsiaiškinti.

Tipiškiausi užduodami klausimai:

  • Kodėl nori savanoriauti?
  • Kokioje srityje norėtum savanoriauti?
  • Ką moki daryti?
  • Ko norėtum išmokti?
  • Kiek gali tam skirti laiko?

Tu taip pat gali paklausti tokių svarbių klausimų kaip:

  • Ar bus padengtos mano išlaidos?
  • Kokios yra mokymų galimybės?
  • Ar bus įvairovės darbe?

Taip pat dažniausiai yra prašoma užpildyti formą, kuri būna pateikta tinklalapyje arba popierinė.

Ar reikės pasirašyti sutartį?
Jei savanoriaujama nuolat ir reikalinga padengti savanorio išlaidas, savanoris su organizacija gali pasirašyti savanoriškos veiklos sutartį, kurioje aptariamos savanorio ir organizatoriaus atsakomybės, teisės, veiklos terminai ir kt.

Ar galiu aš visa tai mesti, jeigu man nepatinka?
Jeigu pradėjai savanoriauti ir paaiškėjo, kad tau nepatinka veikla organizacijoje, gali bet kada ją nutraukti. Vis tik prieš tai pravartu pakalbėti su savanorių koordinatoriumi, kodėl tau nepatinka atliekamas darbas, kodėl jautiesi blogai. Gal tai padėtų rasti sprendimo būdą. Svarbiausia, kad savanoris visas užduotis atliktų laisva valia, todėl turi teisę atsisakyti atlikti tau nepatinkančius darbus. Tačiau, jeigu jauti, kad su tavimi elgiamasi netinkamai, būtina apie tai pranešti organizacijos vadovui ar kontrolės organui (kontrolės ar revizijos komisijai ir pan.)

Aš dirbu pilnu etatu. Ar galiu būti savanoriu?
Žinoma. Visada gali susitarti su organizacija, kiek laiko gali skirti savanorystei. Dažniausiai savanoriaujantys europiečiai ir yra dirbantys žmonės. Taip pat yra nuotolinės savanoriškos veiklos galimybių – užduotis, nereikalaujančias fizinio dalyvavimo, galima atlikti kompiuteriu ir atsiųsti internetu ir pan.

Ar bus mokymai?
Tai priklauso nuo darbo pobūdžio ir organizacijos veiklos būdų. Žinoma, visada vyksta supažindinimas su darbo aplinka, įrankiais ir tai gali trukti apie 15 min. arba porą valandų. Be abejo, jeigu yra specialios informacijos trūkumas arba nežinai, kaip atlikti vieną ar kitą darbą, gali susitarti ir dėl mokymų. Organizacijos yra suinteresuotos turėti kompetentingus savanorius, todėl rengia mokymus įvairiomis temomis. Jeigu pats ieškai mokymų užsuk į SALTO ir JTBA puslapius ir stebėk mūsų naujienas.

Ar man yra keliami kvalifikaciniai reikalavimai? 
Dažniausiai ne. Jeigu darbas reikalauja tam tikro išsilavinimo, tuomet taip. Tačiau dažniausiai pačios organizacijos apsiima mokyti, paruošti savanorį numatytam darbui.

Ieškodamas tinkamiausios tarptautinės programos būtinai atkreipk dėmesį į šiuos faktorius: 

  • Ar organizacija kompensuos kelionės, maisto, apgyvendinimo, kišenpinigių išlaidas?
  • Koks trumpiausias savanoriavimo laikotarpis?
  • Ar yra kokie religiniai, politiniai ar finansiniai įsipareigojimai?
  • Ar galiu pabendrauti su iš projekto grįžusiais savanoriais, organizacijos nariais?
  • Ar įmanoma nukeliavus į šalį ieškotis programų? Tai turėtų būti labai apsvarstyta, nes kai kur reikalaujama vizų, kurių gavimas gali užtrukti mėnesius.
  • Kokias kalbas būtina mokėti? Ar vyks vietinės kalbos kursai?

Kaip susirasti tarptautinę savanorystės programą? 
Savanorystė užsienyje yra geriausias būdas užsiimti prasmingu darbu ir paatostogauti besivystančiose šalyse. Nors kai kurie užjūrio projektai padengia apgyvendinimo ir kelionės išlaidas, yra nemaža dalis tokių savanorių programų, už kurias imami mokesčiai, siekiant padengti paslaugų ir administracines išlaidas. Dėl nebrangios vasaros darbo stovyklos arba savanoriškų atostogų reikėtų žvalgytis jau pavasarį. O jei rūpi ilgalaikės savanoriškos veiklos galimybės, programų paieška reikėtų susirūpinti mažiausiai puse metų prieš išvykstant.

Savanoriškų organizacijų ir programų aprašymai ir pagrindinė informacija lietuviškai – Eurodesk tarptautinės savanorystės duomenų bazėje.

Dėmesio! Prieš pradedant savanoriauti pravartu atsakyti sau į keletą svarbių pagrindinių klausimų, kurie padės tau apsispręsti, kur ir kokį savanorišką darbą norėtum dirbti:

  • Ar aiškiai žinai, kokia savanoriška veikla norėtum užsiimti?
  • Kokios problemos ar bendruomenės poreikiai tau labiausiai rūpi?
  • Kiek laiko gali skirti savanoriškai veiklai?
  • Ar nori dirbti vienas ar būti komandos dalimi?
  • Ar per savanorišką veiklą nori įgyti kokių nors konkrečių įgūdžių, patirties?
  • Ar savanoriaudamas gali panaudoti savo turimus įgūdžius?
  • Kokių asmeninių porekių sieksi patenkinti šia veikla?
  • Ar nori sutikti naujų žmonių, rasti naujų draugų?
  • O gal nori dirbti su konkrečia žmonių grupe (pvz.: vaikai, jaunimas, senyvo amžiaus žmonės ir t. t)? 

Susijusios naujienos Daugiau

Skrendam į šiltą vasaros naktį
Skrendam į šiltą vasaros naktį
Muzikos stovykla: palydėk vasarą su gitarų skambesiu
Muzikos stovykla: palydėk vasarą su gitarų skambesiu
Per Lietuvą keliauja „Kino karavanas“
Per Lietuvą keliauja „Kino karavanas“

Susiję straipsniai Daugiau

Eksperimentas: 3 dienos be socialinių tinklų
Eksperimentas: 3 dienos be socialinių tinklų
„Misija Sibiras“ – tautiškumo simbolis ir kelionė į save
„Misija Sibiras“ – tautiškumo simbolis ir kelionė į save
Besilaikantiems teises: kainos, patarimai ir eksperimentas kitame mieste
Besilaikantiems teises: kainos, patarimai ir eksperimentas kitame mieste
Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!