Europos savanorių tarnyba Lietuvoje

Ieškai kažko, kas skirtųsi nuo tradicinio mokymosi ar darbo? Nori padėti tiems, kam reikalinga pagalba? Nori patobulinti užsienio kalbą, išmokti dirbti komandoje, įgyti daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi gyvendamas ir savanoriškai dirbdamas kitoje šalyje?

Visa tai gali padaryti dalyvaudamas(-a) Europos savanorių tarnybos projekte (Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“)!

Kas yra Europos savanorių tarnyba?

Tai Europos Sąjungos savanoriškos veiklos programa, pagal kurią jauni žmonės gali išvykti savanoriauti į kurią nors iš Europos šalių arba už ES ribų. Savanoris gali rinktis iš kelių veiklos sričių, tokių kaip socialinė, menas ir kultūra, sportas, žiniasklaida ir aplinkosauga.

Europos savanorių tarnybos tikslas – padėti jauniems žmonėms įgyti naujos patirties bei sudaryti jiems sąlygas pažinti kitą šalį, kultūrą, pramokti užsienio kalbų, skatinti jaunus žmones plėsti akiratį ir rasti savo kelią.

Savanoriška tarnyba gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių. Jeigu dalyvausi grupiniuose EST projektuose (10 ir daugiau EST savanorių), jie truks nuo 2 sav. iki 2 mėn. 

Jauni žmonės, turintys asmeninių sunkumų ar gyvenantys tobulėjimui ir pažinimui nepalankiomis sąlygomis, gali dalyvauti ir trumpalaikiuose projektuose, kurių trukmė nuo 2 savaičių. 

„Man savanorystė – Švedijoje dviračiu nuvažiuoti toliai. Kas gali jaudinti labiau nei kelių į tikslą pasirinkimas? Sunku pamatuoti, kiek pastangų reikia minti vieškeliais prieš vėją, pasitikti iššūkius, pajausti kitą kultūrą ir pasirengti grįžti į savąją. Gera skrieti pavėjui, projekte jausti pilnatvę... Reikia kuprinės? – tai talpiai supakuota patirtis ir vieta naujiems įspūdžiams kaupti. Nuostabu šelmiškas ir melancholiškas, sunkias ir pakilias akimirkas dalytis su žmonėmis, žengiančiais kartu koja kojon, nors toli ir akmenuota; nors skirtinga, tačiau daug išreiškianti kalba...“ – Valdonė.

Kas gali dalyvauti?

Savanorystę pagal šią programą gali išbandyti visi, kam 18-30 metų. Dalyvavimas Europos savanorių tarnybos (EST) projekte savanoriui nieko nekainuoja. Visas su savanorio projektu susijusias išlaidas (apgyvendinimo, maitinimo, kelionės (90% sumos), parengimo, kalbos mokymo išlaidas ir savanorio kišenpinigius) apmoka Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“.

Europos savanorių tarnyba yra mokymosi programa, todėl visi EST savanoriai dalyvauja mokymo ir įvertinimo cikle, kurį sudaro: mokymai prieš išvykstant (savo šalyje), mokymai atvykus (priimančioje šalyje), vidurio įvertinimo susitikimas (priimančioje šalyje) bei galutinis įvertinimas (savo šalyje grįžus).

Kaip tapti EST savanoriu?

Pirmasis žingsnis, norint tapti EST savanoriu – kreiptis į artimiausią siunčiančią organizaciją. Ji padeda savanoriui ieškoti priimančio projekto, kartu su partneriais rengia projekto paraišką, rūpinasi savanorio draudimu.

Visos EST programoje dalyvaujančios organizacijos yra akredituotos – pasitvirtinusios savo statusą kaip EST siunčiančios, priimančios ir/ ar koordinuojančios organizacijos, todėl informacija apie jas prieinama bendroje duomenų bazėje adresu http://ec.europa.eu/youth/evs/aod/hei_en.cfm. 

Ką reiškia būti savanoriu? 

Būdamas savanoriu skirsi savo laiką ir pastangas bendruomenei naudingam projektui, mainais įgysi naujų žinių, socialinių ir kultūrinių įgūdžių.

Tarnyba priimančioje organizacijoje paprastai trunka apie 30-38 val. per savaitę (~ 6-7 val. per dieną). Likusiu nuo tarnybos laiku galėsi įgyvendinti savo idėją ar iniciatyvą, arba tiesiog jį praleisti kartu su naujais pažįstamais, keliauti, susipažinti su šalimi ir kultūra. Tavo laisvalaikis – taip pat labai svarbi asmeninio ir tarpkultūrinio pažinimo dalis, todėl jis negali būti skirtas studijoms arba apmokamam darbui.

Savanoriškos tarnybos datos ir trukmė su savanoriu suderinama prieš prasidedant projektui. Tiek savanoris, tiek projekte dalyvaujančios organizacijos privalo gerbti šį susitarimą. Projektas gali būti nutraukiamas tik esant rimtoms priežastims.

„Gyvenu tokiame laike, kai labiausiai bandau įsijausti į žmones, suprasti juos iš akių, kūno kalbos, vos kelių pažįstamų žodžių. Metas naujoms gyvenimo pamokoms, kuriuose mokaus kalbų, kultūrų, jausmų, savęs pažinimo ir stiprinimo, kitų supratimo, tolerantiškumo, kantrybės, kasdienio paprastumo, atvirumo pasauliui, tikrųjų vertybių suvokimo ir tiek daug dar sunkiai įvardijamo. Manoji savanorystė – iššūkis su prieskoniais, spalvomis, kvapais, kuris augina ir palieka prisiminimus, patirtį ir pačią mane jau kitokią. Tikiu tuo ir žinau, nes visa tai jau patyriau ir pavydžiu to brendimo būsimiesiems savanoriams“, – Asta.

Kodėl verta dalyvauti?

Savanorišką tarnybą jauni žmonės renkasi dėl įvairių priežasčių. Daugybės įgūdžių ir žinių tiesiog negausi mokykloje, universitete ar gatvėje.

„Dažnai žmonės klausia – kodėl savanorystė? Atsakau – reikėjo. Reikėjo laiko pailsėti, iš šalies pažvelgti į savo gyvenimą, suprasti, kas esu ir ką iš tiesų noriu veikti. Yra tokių, kurie nesupranta, kaip galima „prarasti metus“! Tokiems atsakau – ką jūs žinote? Metai kitoje šalyje išmokė daugiau nei universitetas. Dabar studijuoju socialinę pedagogiką ir man žymiai lengviau sekasi remiantis turima  patirtimi nei tiems, kurie įstojo iškart po vidurinės. Požiūris į mokslą kitoks, mokantis to, ko iš tikrųjų nori. Dėl popieriuko ar darbo neverta atsisakyti unikalios galimybės išbandyti save ir patirti kažką naujo. Tai yra iššūkis, tu arba priimi jį, arba ne, aš – priėmiau“, – Živilė.

„Seniai ir smarkiai norėjau savanoriauti. Baigusi universitetą, nusprendžiau duoti sau laiko pagalvoti, kas esu ir ko siekiu. Išvažiuodama apie Vengriją žinojau tik tiek, kad ten yra Budapeštas, o valgo jie guliašą. Dar žinojau, kad dirbsiu su Romų vaikais mažuose kaimeliuose kalnuose. Pamilau šalį, kuri prieš tai buvo tik balta dėmė žemėlapyje, pramokau kalbą, kuri į nieką kitą pasaulyje nepanaši, daug keliavau, draugavau, išgyvenau itin sunkių ir superdžiugių valandų. Kuo džiaugiuosi? Padėjau engiamiems vaikams pamatyti, kad jie – svarbūs ir mylimi; susivokiau, kas aš, ko ir kaip siekiu”, – Ugnė.

„Įsitikinau, kad buvimas ir gyvenimas kitoje kultūroje tampa žmogui aktyvaus mąstymo ir atsakymų ieškojimo katalizatoriumi. Turėjau sau atsakyti: kokios tautybės esu; kas yra namai; ką žmogui reiškia Tėvynė ir ar ji gali keisti savo koordinates žemėlapyje, priklausomai nuo žmogaus gyvenimo posūkių; ar turime klausyti tradicijos ir tėvų auklėjimo, ar pasitikėti širdies balsu; ar turi kelti gėdos ir nepatogumo jausmą tai, jog nepasiilgsti savo "tikrųjų namų, savo tikrojoje Tėvynėje"; ir ar žmogaus sielos gali būti skirtingų tautybių? (...) Gruzijoje nebereikėjo niekur bėgti, žmonės čia gyvena visai kitokiu ritmu. Čia atsirado laiko sau, savo mintims, knygoms, ateities planams ir svajonių realizavimui. Štai vieną dieną sugalvojau, o kodėl gi neišgelbėjus apleisto ir niekam nepriklausančio botanikos sodo Zugdidyje. Po pusmečio darbo ir beldimosi į įvarias institucijas, botanikos sodas rado šeimininką ir ateitį, o keliasdešimt žmonių patikėjo, jog ir jie gali kažką pakeisti savo mieste. Ir kartais tam tereikia tik valios ir energijos“, – Regina.