Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje

Kelionės ir laisvalaikis
2012/01/11

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Emilija Sirijotavičiūtė
Jaunasis žurnalistas
Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje

Keliaudami pirmiausia norime pamatyti kažką, ką galėtume prisiminti su nostalgija. Vieniems – tai muziejai, pilni meno kūrinių ir alsuojantys istorija, ar pastatai, įkūnijantys miesto dvasią. Kitiems – tai kvapą gniaužianti gamta, žmonės. Treti trokšta pasinerti į vietos gyvenimą – nors trumpą laiką pabūti ne keliautoju ar turistu, o miesto dalimi. Ten, kur buvome mes, įmanoma viskas – Barselona įtraukia nuo pat pirmo žvilsnio pro lėktuvo langą. Visas laikas, kurį turėjome pamatyti šiam žavingam miestui, tebuvo trys dienos, todėl iš anksto numatėme maršrutą ir „apsiginklavome“ žemėlapiais.

Naktį mus pasitiko tik niekada nemiegančios Barselonos šviesos ir kvapą gniaužianti panorama, tačiau net nenumanėme, kokia nuostabi ji bus ryte. Pirmasis žvilgsnis į Barseloną, tik išėjus iš metro tunelio ir patekus miesto centrą, buvo pilnas susižavėjimo – didelė, pilna žmonių ir įspūdingų pastatų erdvė pasirodė tiesiog nepaprastai didinga mums, keliautojoms iš Lietuvos. Visa laimė, kad mus pasitiko maloni pažįstama katalonietė, kuri, sėdint jaukioje centro kavinukėje, nurodė ne tik turistų lankomas vietas, bet ir „užkampius“, į kuriuos verta užklysti čia viešint. Nusprendėme, kad pagrindiniai objektai, kuriuos turėtume pamatyti, yra Sagrada familia katedra, Guell parkas, pagrindinė Barselonos la Rambla gatvė, senasis uostas ir„dainuojantys fontanai“, kuriuos nutarėme stebėti nuo aukščiau esančio Nacionalinio Katalonijos muziejaus aikštelės. Po miestą eidavome pėsčiomis arba važiuodavome metro, todėl per dvi dienas spėjome pamatyti ne tik šiuos objektus, bet daug daugiau.

Pirmąją dieną pėsčiomis nukeliavome iki Sagrada familia katedros. Pakeliui užsukome į kalėdinę Barselonos mugę, kur buvo galima rasti daug mielų ir šventiškų smulkmenų. Lapkričio gale miestas jau ruošėsi kalėdoms, daugelis gatvių buvo papuoštos – palmės, žydintys augalai, mandarinų medžiai  su ranka pasiekiamais vaisiais ir kalėdų papuošimai sukūrė neįprastą atmosferą. Garsiausią statinį Barselonoje apžiūrėjome iš visų pusių. Gaudi kūrinys atrodo nepaprastai didingai, nors ir nėra baigtas (ją planuojama baigti 2025 m.). Iš tiesų tai aukščiausias statinys – katedra yra puikiai matoma nuo Guell parko panoramos  ir kitų aukštesnių miesto taškų. Ji tarytum iškilusi į dangų tarp aplinkinių pastatų. Šis statinys, tapęs Barselonos vizitine kortele, pritraukia milžiniškus srautus turistų, todėl nusprendėme, kad jei norėtume užeiti į vidų, prarastume gana nemažai laiko ir turėtume kažko atsisakyti. Tad tiesiog nuėjome į greta esantį parką pailsėti ir pasigrožėti Sagrada familia, patogiai įsitaisius ant suoliukų šalia linksmai nusiteikusių kataloniečių senjorų. Štai čia susidūrėme su pirmąją nemalonia pamoka – prie mūsų kompanijos priėjo malonios išvaizdos merginos ir laužyta anglų kalba pradėjo pasakoti apie kultūros paveldo išsaugojimą, prie kurio galima prisidėti tiesiog pasirašius anketas. Mes labai susidomėjome bei didvyriškai nusiteikusios klausiamės jų kalbų, kai senoliai nei iš šio nei iš to pradėjo šūkauti ant „rinkėjų“ ir šias nuvijo. Vėliau jie mums gestų ir prancūzų  kalba paaiškino, kad tai visai ne kultūros gelbėtojos, o kišenvagės – kol viena kalbina turistus, kita bendražygė krausto jų kišenes. Pailsėjusios ir išgelbėtos katalonų senjorų, siauromis miesto gatvelėmis keliavome iki dar vieno Gaudi kūrinio – Guell parko, pakeliui besigrožėdamos kiemais, pilnais mandarinų medžių, pietietiška architektūra ir vairuotojų sugebėjimais (galima sakyti, čia puiki vairavimo meistriškumo mokykla – atstumai nuo mašinos veidrodėlių ir namų sienų neįtikėtinai maži).

Parką pasiekėme taip pat be didelių sunkumų – tiesiog sekdamos turistus. Guell garsėja dėl neįprastos, tik Gaudi būdingos architektūros. Tai lyg oazė mieste, kurioje vyrauja gausi augmenija ir įdomūs akmeniniai, stiklo ir keramikos statiniai. Ypatingi yra šimto kolonų kambarys bei ilgiausias pasaulyje suolas. Parke lengva pasiklysti, visą apeiti labai sunku, tačiau daugelis lankytojų traukia iki aukščiausios vietos – kalvos ( ši dar aukštesnė dėl taip pat iš aštriabriaunių akmenų pastatytos pakylos), nuo kurios atsiveria Barselonos panorama. Tai simbolinė vieta – joje galvojami norai ir pasižadama grįžti atgal.

Nusileidusios patekome lyg į kitą miestą – Barseloną švelnia spalva nudažė besileidžiančios saulės šviesa, o gatvėse vis daugėjo žmonių, zujo devynios galybės motorolerių (tai patogiausia susisiekimo priemonė didmiestyje). Paklydinėjusios po parduotuvėles, dieną nusprendėme baigti pavaikščiojimu po la Rambla gatvę, kuri dėl ilgio ir apsodinimo medžiais yra puikiai matoma iš beveik bet kokio taško panoramoje. Tai – centrinė ir pati didžiausia Barselonos alėja, kurioje verda tikras turistinis gyvenimas – čia pilna parduotuvių, suvenyrų pardavėjų ir turbūt pačių įdomiausių ir daugiausia dėmesio pritraukiančių gatvės artistų ir mimų, o vakarais – muzikos garsų ir žmonių šurmulio.

Antrąją ir, deja, paskutinę dieną, pradėjome taip pat la Ramblos gatvėje, tik šįkart turėjome tikslą – ja pasiekti kitą „tašką“ – paminklą Kolumbui. Ankstyvą rytą la Rambla atrodė apytuštė, todėl turėjome laiko pasižiūrinėti įvairių suvenyrų bei įdomybių – nuo magnetukų su Barselonos vaizdais iki dinozaurų kiaušinių (kurie, kaip nusprendėme, buvo stručių, tačiau idėja tikrai nebloga). Paaikčiojusios prie mielų triušukų, vėžliukų bei kitokių pardavinėjamų gyvūnėlių ir nusipirkusios įvairių lauktuvių, užsukome į la Ramblos gatvėje esantį centrinį Barselonos turgų, garsėjantį nepaprastai didele egzotinių vaisių pasiūla bei išradingais prekeiviais. Čia galima rasti bet kokių norimų vaisių ir prisižiūrėti iš jų padarytų kartais net nevalgomai atrodančių meno kūrinių. Pati la Rambla gatvė baigiasi senąjame Port Vell uoste, 60 m. aukščio paminklu Kristupui Kolumbui, kuris, kaip manoma, gimęs Katalonijoje. Kolumbas vaizduojamas kairėje rankoje laikantis žemėlapį, o dešine ranka rodantis kryptį į atrastą Ameriką. Už paminklo atsiveria puikus vaizdas į senąjį Barselonos uostą, taip pat gana modernų tiltą į prekybos centrą.

Turėdamos  nemažai laiko nutariame paklydinėti po kvartalus. Ir nejučiomis atsiduriame gyvenamajame kvartale, kuris... kvepia skalbiniais. Jie kabo po kiekvienu langu, atrodo, kad namų sienos jais tiesiog padengtos. Švara kvepiančiose gatvelėse vietiniai tiesiog sėdi ir ramiai gurkšnoja kavą ar rūko cigarus, o fone ramiai ošia Viduržemio jūra, kurioje keletas ekstramalų banglentinkų rodo savo meistriškumą skrosdami nemažas bangas. Banglentininkai pritraukė smalsuolių būrelį, kuriame buvome ir mes. Čia ir susitikome katalonę, su kuria, dar kurį laiką pasedėjusios paplūdimyje, nuėjome į greta esantį jūros gėrybių restoranėlį (būnant Barselonoje tiesiog privaloma paragauti visiškai šviežių, tiesiai į restoranus žvejų pristatomų jūrų gėrybių).

Pietaujant Agnese  mums papasakojo apie kultūrą ir miestą, žmones. Pasak jos, katalonams labai svarbu išlaikyti autentiką net ir tampant moderniems. Štai kodėl miestas toks dvilypis – šalia gotikinių kūrinių prisišlieję nauji modernūs pastatai. Agnese maloniai ir kantriai atsakinėjo į mūsų klausimus įvairiomis kalbomis – anglų, ispanų, prancūzų. Vietinę pralinksmino mūsų pastebėjimas, kad žmonės čia kitokie – atsiplaidavę. Ji to nepaneigė – čia, kur daugiausia dienų – saulėtų, gyventojai į viską žiūri kiek paprasčiau. Ir šypsosi ne todėl, kad reikia, o todėl, kad nori.

Tolesnis mūsų tikslas buvo pasiekti keltuvą ir pasikelti juo virš Barselonos, kaip patarė Agnese – taip ne tik sutaupėme laiko, bet ir pamatėme nuostabų nepamirštamą vaizdą. Visas miestas buvo kaip ant delno – su niekuo nesupainiojama didinga Sagrada familia katedra, la Ramblos gatvė, centrinė miesto aikštė, senasis uostas labiausiai traukė mūsų akis, ieškančias pažįstamų objektų. Barselona rodėsi lyg suskirstyta mažais kvadratėliais, ribojamais medžių alėjų. Įspūdį sustiprino besileidžianti saulė, kuri reiškė, jog paskutinė mūsų diena Barselonoje ėjo į pabaigą. Tačiau turėjome dar vieną didelį tikslą – pažiūrėti garsiuosius dainuojančius fontanus, kuriuos, pasak keliautojų, turėtų pamatyti kiekvienas besilankantis šiame mieste. Šiek tiek paklydinėjusios po gatveles bei neįprastus egzotiškus parkus su baseinais ir gėlių arkomis (kiek buvo įmanoma įžiūrėti tamsoje), pasiekėme nacionalinį Katalonijos muziejų – dar vieną architektūrinį meno kūrinį, supamą vandens kaskadų, fontanų bei  statulų (įsikūręs Montjuïc kalno papėdėje, muziejus pristato didžiausią katalonų meno kolekciją pasaulyje).

Viršuje esančioje aikštėje būriavosi žmonės laukdami  pirmojo klasikinės  muzikos skambesio ir La Fuente Magica de Montjuic – garsiojo fontano šou. Reginys išties nuostabus – daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų. Net  nesižavintiems klasikine  muzika šis vandens, spalvų ir  akrobatikos vaizdinys palieka neišdildomą įspūdį bei magiškumo pojūtį.

Deja, tai buvo paskutinis vakaras ir kitą rytą su nedideliu liūdesiu palikome šį miestą. Nors patyrėme ir nelabai smagių dalykų – nelaimingą atsitikimą ir apsilankymą ligoninėje, gana nemažą nuovargį, tačiau visa tai nublanksta prieš pačius geriausius prisiminimus ir  įspūdžius, kuriuos padovanojo Katalonijos sostinė. Žinoma, jau kylant lėktuvui, kaip ir daugelis čia besilankiusių žmonių, prisižadėjome sau – dar būtinai kada nors sugrįšime.

Barselona – tai miestas visiems: jame gali pabūti turistu, keliautoju, vietiniu gyventoju. Gali išlaidauti šimtuose prabangių parduotuvių arba apsipirkti keistenybių pilnuose turguose. Gali mėgautis vakariene restoranuose  arba vietiniame bare kartu su katalonais. Barselona – tai miestas, kuris nemiega. Miestas, kuriame gali išpildyti visus savo norus.

Nori daugiau? Praktinė informacija apie Ispaniją čia.

Nuotraukos: Emilija Sirijotavičiūtė.

Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje Trys naktys ir dvi dienos Barselonoje

Susijusios naujienos Daugiau

Tarptautiniai jaunimo mainai apie kalbų ir kultūrų skirtumus
Tarptautiniai jaunimo mainai apie kalbų ir kultūrų skirtumus
Žygis „Kultūrinių jungčių takais – senųjų žemaičių takas!“
Žygis „Kultūrinių jungčių takais – senųjų žemaičių takas!“
#DiscoverEU – laimėk nemokamą bilietą kelionėms po Europą!
#DiscoverEU – laimėk nemokamą bilietą kelionėms po Europą!

Susiję straipsniai Daugiau

Kaip nerealias idėjas paversti realybe?
Kaip nerealias idėjas paversti realybe?
Jaunimo mainų patirtys: I want to break free!
Jaunimo mainų patirtys: I want to break free!
„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“
„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“