Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą

Kelionės ir laisvalaikis
2017/08/09

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Ugnė Leonavičiūtė
Talentingas žurnalistas
Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą

Ukraina jau seniai buvo patraukusi mano dėmesį. Žavėjo bendra mūsų istorija ir pilys, Karpatų kalnai, postapokaliptinis Černobylis, Juodoji jūra, tebevykstantis politinis konfliktas – tiek pasienyje, tiek žmonių širdyse, siekiant reformuoti gimtąjį kraštą... Na, ir prie viso to – galimybė susikalbėti su vietiniais, treniruojant savo laužytą rusų kalbą, ir neišleisti per daug santaupų – apie žemas Ukrainos kainas pasakojantys draugai buvo palikę tikrai didelį įspūdį.

Keliauti planavome 4-iese automobiliu: taip ir pigiausia (numatėm išleisti apie 60 Eur žmogui degalams, nuvažiuodami 3600 km), ir daugiausia pamatai (turėjom per vieną savaitę net Juodąją jūrą pasiekti ir sugrįžti). Tačiau, likus vos porai dienų iki kelionės, sugedo automobilio ventiliatorius. Žinoma, tai nėra itin baisus gedimas, ir autoservisas pažadėjo jį greitai sutvarkyti. Likus dienai iki išvykimo, pagaliau sulaukiau skambučio iš serviso. Apsidžiaugiau, galvojau, jau vyksiu atsiimti mašiniuko; o jie pranešė, kad užsakė ne tokią detalę...

Taigi, teko ieškoti alternatyvaus sprendimo. Kadangi trys iš mūsų atostogas jau buvom užsirezervavę, nusprendėm vis tiek keliauti, ketvirtasis pasirinko kelionės atsisakyti. Žinoma, pirma mintis, šovusi į galvą, buvo automobilio nuoma, deja, greit teko įsitikinti, kad išsinuomoti automobilį į Ukrainą yra iš esmės neįmanoma – jokia įmonė nesutinka leisti „laužyti“ savo turtą tuose legendiškai bloguose keliuose, taip pat dėl skirtingų draudimo sąlygų. Liko kelionė autobusu Vilnius-Lvovas: 38 Eur ir beveik para važiavimo... Tačiau patikrinau lėktuvų bilietus. Na, ir spėkit – bilieto kaina į Lvovą sekančiai dienai su Ukrainos oro linijom tik 44 Eur! Ir lygiai po savaitės, už tą pačią kainą, atgal. Skrydžio trukmė valanda ir dvidešimt minučių, o kaina beveik kaip paros kratymosi autobuse. Griebėm šį variantą ir dar pridėjom registruotą bagažą vos už 5 Eur – galėsim Ukrainoj kokių nors pigienų prisipirkti.

Žinoma, kelionės maršrutą teko pakoreguoti ir Juodosios jūros atsisakėm, pasidžiaugėm tik vakarine Ukrainos dalimi. Dalį traukinių ir autobusų bilietų iš anksto pirkom internetu (o tai daryti visai verta, nes norint įsigyti bilietus stotyje, traukiniuose vietų gali visai nebebūti, o autobusuose dažnai tenka stovėti). Tiesa, bilieto rezervacijos patvirtinimas, kurį gauni el. paštu, dažniausiai dar nėra pats bilietas – jį pateikęs tikrąjį bilietą gausi stoties kasoje. Visas nakvynes rezervavom Booking.com svetainėje; jų kaina žmogui svyravo nuo 1 Eur už hostelį iki 5 Eur už jau gana neblogą viešbutį. Tai tiek tų pasiruošimų.

Kaip žinoma, šiuo metu Vilniaus oro uostas uždarytas rekonstrukcijai, tad mes, būdami vilniečiai, į Kauną nusigavome pasinaudoję specialia „City Bee“ akcija: tai mums kainavo vos 14 Eur – ir patogiau, nes nereikėjo keliaut iki stoties, ir netgi pigiau. Karmėlava, kurioje įsikūręs Kauno oro uostas, garsėja gardžiais cepelinais, tad iki skrydžio likus net 3 valandoms, nusprendėm pasistiprinti.

Kainos lietuviams yra labiau nei „įkandamos“

Pačios Ukrainos oro linijos maloniai nustebino: lėktuvai sąlyginai nedideli (po 2 sėdynes kiekvienoje pusėje), neperpildyti, nėra įkyrių reklamų, skubėjimo, kiekvienas keleivis gauna po stiklinę vandens, na, ir meniu kainos lietuviams yra labiau nei „įkandamos“ – ta proga vienas mūsų nusipirko skardinę alaus už vos 2 Eur. Tiesa, vos spėjo jį išgerti, nes prasidėjo leidimasis; buvo praėję vos 40 minučių skrydžio. Į savo hostelį nusigavome pasinaudoję „Uber“ (kas turbūt nebuvo pigiausias variantas, nes už 7 km sumokėjom 4 Eur, bet vis tiek neblogai).

Porą naktų praleidome liūtų mieste Lvove. Pinigų keityklos čia ant kiekvieno kampo ir kursas geresnis nei Lietuvoje. Nuėjome į nemokamą ekskursiją su „Lviv Buddy Tours“ (bet derėtų palikti savo nuožiūra arbatpinigių), užkopėme į aukštutinės pilies kalvą (visas kalnas, jei manęs paklaustų), valgėm prabangiuose restoranuose (kainos vis tiek kelis kartus mažesnės nei „Čili picoj), išbandėm įdomesnius barus („Masoch, dedikuotas mazochizmui, kuriame būsi negailestingai nuplaktas rimbu, bei itin patriotiškas „Kryjivka“, kuriame mano draugė buvo uždaryta į vienutę dėl pareikštų įtarimų šnipinėjant Rusijai (mano nuopelnas). Maistas visur skanus, pigus, o tiems, kas rūko – brangiausios „Parlament cigaretės kainuoja 1 Eur.

U. Leonavičiūtės nuotr.

Toliau vykome lankyti Karpatų kalnus ir prasidėjo pažintis su Ukrainos viešuoju transportu. Traukiniai, autobusai, „Lada taksi – pavažinėjęs apie 70 m. senumo vis dar eksploatuojamais agregatais pasijunti kaip nukeliavęs laiko mašina. Vos 20 km atstumą kartais teko važiuoti visą valandą, nes vairuotojai stoja ir išleidžia visur. Be to, prasidėjo itin karšti orai (keliavom liepos mėnesį), ir nesant kondicionieriams 30 ar daugiau laispnių karštyje važiavom kaip pirtyje; 8 kg svorio kuprinės tik prisidėjo prie saunos efekto. Bet pozityvumo kelionėje prarasti nevalia, tad befilmuojant, kaip prakaituojam stovėdami susigrūdę su kitais žmonėmis autobuse, vienam mūsų paguodus bendrakeleivį fraze „šypsokis, juk taip gera“, tai tapo kelionės moto. Pro langus ir pačiame autobuse matėsi nacionalistinė dvasia: herbai, vėliavos, vėliavos spalvom dažoma viskas, ką tik reikia dažyti, priklijuoti lipdukai „vieninga Ukraina“, užrašai „šlovė Ukrainai“ bei „šlovė herojams“, vyrai ir moterys vilkintys karines uniformas. Tiesa, konfliktas tik už maždaug 1000 km. Beje, kalnuose susikalbėti rusiškai sudėtinga: panašu, kad žmonės iš tiesų nemoka šios kalbos ir tekdavo iš trečio prašymo pakartoti pasitenkinti savo vertimo-interpretavimo sugebėjimais; daugiau, mažiau to užteko.

Mūsų kelionė truko 6 dienas, ir didesnių problemų jos metu neturėjome – nesusidūrėm nei su neįveikiamu kalbos barjeru, nei apsinuodijom, nei buvom užpulti. Priešingai, žmonės buvo paslaugūs, nemažai jų netgi gyvenę Lietuvoje. Šalis labai graži – tiek miestai, tiek gamta. 5 dienų nakvynė žmogui – 15 Eur, pavalgyti galima už 1 Eur – nors imk ir kraustykis gyvent. Na, ir iš tiesų galima šypsotis, nes buvo tikrai gera. Jau žinau, kad tikrai sugrįšiu, tik šįkart – prie Juodosios jūros ir savu automobiliu –  tiesą sakant, išskyrus kalnus, nėra jau tie keliai tokie blogi.

Susijusios naujienos Daugiau

Papasakok, kaip planuoji atostogas ir laimėk prizų!
Papasakok, kaip planuoji atostogas ir laimėk prizų!
„Nepatogus kinas“: kokia tavo istorija?
„Nepatogus kinas“: kokia tavo istorija?
5 mėnesiai kelionių: dalyvauk konkurse „Faces2Hearts“
5 mėnesiai kelionių: dalyvauk konkurse „Faces2Hearts“

Susiję straipsniai Daugiau

Pabėgėlių stovykla iš arti: realijos, dialogai, įspūdžiai
Pabėgėlių stovykla iš arti: realijos, dialogai, įspūdžiai
GAP YEAR – džiaugsmas ar baubas?
GAP YEAR – džiaugsmas ar baubas?
Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis
Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis
Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!