Studentavimas ar studijavimas Nyderlanduose?

2012/01/30
Studentavimas ar studijavimas Nyderlanduose?

Asmenine patirtimi dalijosi Gabrielė Tervidytė

Nyderlandai yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri neatsiejama nuo legalių lengvųjų narkotikų, raudonųjų žibintų kvartalų ir per amžių amžius tekančių kanalų bei didžiausių Europos krovininių uostų. Nieko keisto, kad daugelis jaunų ir pagyvenusių žmonių važiuoja čia atsipalaiduoti ir pasilinksminti, tačiau išsilavinęs žmogus neapsigauna ir praėjęs paviršutiniškus materialius „stabus“ atranda Van Gogą, Rembrandtą, pasaulinio garso parodas, spektaklius, koncertus, vienus geriausių Europos universitetų, jaunus profesionalus, susirinkusius iš viso pasaulio dirbti tarptautinėse kompanijose arba didžiulėse nevyriausybinėse organizacijose ir studentaujančią, o dar labiau studijuojančią publiką.

Kiekvienas jaunas žmogus mano, kad renkasi geriausią variantą, ieškodamas, kur stoti ir kur gyventi – mano klausimas būtų – pagal kokius kriterijus renkiesi? Jei mąstai apie Nyderlandus – štai keli dalykai, kuriuos turėtum žinoti, jau nekalbant apie bendrąsias žinias, kurias gavai mokykloje arba sekdamas žinias.

Kaip išsirinkti, ką studijuoti?

Pirmiausiai susirask specialybę, kurią norėtum studijuoti ir pasižiūrėk, kokiame universitete ji yra dėstoma. Jei moki olandų kalbą – problemų tikrai nebus, nes čia gali studijuoti viską, ko tik širdis geidžia. Visgi linkiu neapsalti nuo pasirinkimo galimybių, o įsiskaityti į programų aprašymus, kurie visada yra universitetų tinklalapiuose ir pasirinkti protingai: galbūt vienur yra daugiau dėstomų dalykų, kitur palikta daugiau laiko praktikai, o dar kitur universitetas garsėja kaip chaotiška vieta. Skaityk ir domėkis ne tik programa, kurią nori rinktis, bet ir universitetu. Labai paprasta yra guru tapusiame Facebook‘e susirasti žmones iš to universiteto – o gal net lietuvius – ir pabendrauti.

Kodėl taip pabrėžiu gilinimąsi į universiteto specifiką? Todėl, kad kiekviena aukštojo mokslo įstaiga yra gana savita ir turi savus nuostatus, savo politiką įvairiais klausimais. Gali atsidurti nebūtinai sostinėje, Tavo norima specialybė gali būti dėstoma ir Utrechto, Mastrichto, Roterdamo ar Hagos universitetuose!

Kiek visa tai kainuoja?

Didžioji dauguma specialybių mums, lietuviams, kainuoja po 1620 eurų metams – jei nereikia praeiti paruošiamojo semestro (už 900 papildomų eurų) – taip gali atsitikti, jei stojimo komisija nusprendžia, kad Tau trūksta kokių nors įgūdžių, kreditų (stojant į Magistrą) ar pan. Taigi kasmet mokėsi po tokią sumą ir dar turi numatyti gyvenimo bei nuomos išlaidas. Nuoma galėsi rūpintis, kai būsi įstojęs, tačiau nepamiršk, kad kambario studentui kainos svyruoja nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį. Žinoma, gali dairyti ir buto ar namo, kurį galėtum drauge nuomotis su daugiau žmonių, tačiau tai reikalaują įtemptų ir rizikingų paieškų. Olandijos nuomos rinka yra įdomus reiškinys – su juo artimiau susipažinsi, kai įstosi ir faktas atsidurs prieš nosį, kad reikia kažkur gyventi. Kol kas, tiesiog įvertink finansinę padėtį. Pragyvenimui galima išleisti nuo 150 eurų – labai taupiai gyvenant – per mėnesį iki begalybės, tačiau optimali suma, mano manymu – gali būti apie 200 – 230 eurų. Žinoma, investicijų reikės pradžioje, pvz., nusipirkti dviratį – be jo sugaiši daugiau laiko nuvykimui iš vietos A į vietą B ir kartais nepavyks judėti kartu su grupe naujų draugų. Taip pat reikia grandinės ir spynos dviračiui, apsiausto nuo lietaus ir panašių dalykėlių. Visa tai gali atsieiti dar apie 100 eurų. Prieš pirkdamas dviratį pasidomėk, ar Tavo universiteto studentų susivienijimas nesiūlo kokių padėvėtų dviračių gana pigiai. Dar viena priežastis, kodėl reikia dviračio – viešasis transportas Nyderlanduose gana brangus.

Maistą siūlau pirkti turguje, kur begyventum, bus turgus arba bent jau kokių arabiškų mažų specializuotų parduotuvėlių – ten pigiau ir natūraliau.  Kai eisi su naujais draugais alaus – nenustebk, puslitris Tau gali atsieiti nuo 4.5 iki 6 eurų, tad dėliodamas pliuso ženklus tarp sumų, nepamiršk sumuoti ir kokių 50 eurų per mėnesį pramogoms – juk norėsi į koncertą ar parodą. Jei jau ruošiesi kultūrintis, būtinai nusipirk muziejų metinę kortelę – su ja daug nuolaidų, o didieji muziejai nemokamai: http://www.amsterdam.info/museums/museumkaart/. Tiesa, ją galėsi nusipirkti tik atsidaręs olandišką banko sąskaitą, tačiau apie tai – vėliau.

Ar reikės dirbti?

Sudėjus visus finansus, siūlau nusiteikti dirbti. Nebent Tau labai pasisekė ir turi visą sumą kišenėje. Darbą susirasti bus įmanoma, tačiau reikės Tavo entuziazmo ir įdirbio. Naudokis internetiniais puslapiais ir jau minėtu Facebook, kalbėkis su universitetu, nešiok savo CV po visas miesto kavines, barus, parduotuves, tarptautines organizacijas ir Tau tikrai pasiseks, vienas iš puslapių, kuriame gali registruotis ir matyti darbo pasiūlymus:http://www.expatjobs.eu/index.aspx. Kol kas dar neįstojai, tad nepradėk nuo darbo paieškų, tačiau turėk omenyje, kad šis gyvenimiškas žingsnis galiausiai prives ir iki šio etapo.

Ko reikia stojimui?

Dabar jau gali atsikvėpti ir ramiai apgalvojęs, kur nori stoti ir ar tai gali sau leisti, pradėti pildyti visus dokumentus. Čia vėlgi Tau reikės atidžiai įsiskaityti, ko reikia, nes kiekviena institucija gali turėti savo ypatingų pageidavimų. Yra keli bendri dalykai, kuriuos būtinai reikės siųsti (išvertus ir su notaro patvirtinimu): brandos atestatas ir kiti išsilavinimo įrodymai; paso kopija, motyvacinis laiškas, TOEFL arba IELTS rezultatai, rekomendacijos iš buvusių dėstytojų arba mokytojų, detalus gyvenimo aprašymas (CV) ir kt., vėlgi, atidžiai paskaityk, ko reikia. Jei esi kokios Nevyriausybinės organizacijos narys, paprašyk rekomendacijos ir iš ten – olandams tai daro įtakos. Kaip matai, ruoštis reikia pradėti iš anksto. Dažniausiai dokumentai priimami iki balandžio 15 dienos, tačiau neapsigauk ir pasitikrink savo išsirinkto universiteto sistemą. Dokumentus siųsk registruotu paštu ir ne paskutinę dieną.

Pirmosios dienos Nyderlanduose...

Sveikas atvykęs! Gyvenimas ir mokslas, kai jau esi čia. Jei jau įstojai ir atvykai, vadinasi, susiradai kur gyventi ir esi pasiruošęs įvadinei savaitei savo universitete. Pasitelk visus savo bendravimo įgūdžius ir pirmyn – čia žmonės domėsis Tavimi, Tavo sugebėjimais ir ateities planais. Tačiau neatsipalaiduok per daug, nes turėsi susitvarkyti kelis biurokratinius reikalus, pvz., prisiregistruoti savivaldybėje, kurioje gyvensi (tad neišsinuomok buto ar kambario, prie kurio negalėsi prisiregistruoti), atsidaryti banko sąskaitą, įsigyti vietinio mobiliojo tinklo kortelę arba abonementą (labiau apsimoka nei „prepaid“), internetu išsiųsti prašymą į ligonių kasas, kad Tau pagamintų sveikatos draudimo Europoje kortelę: http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=administracines_paslaugos. Svarbių dalykų atsiras visad, tad siūlau nesnausti ir neatidėlioti – viską susitvarkius bus daug ramiau gyventi. Nusipirk miesto žemėlapį ir važinėdamas rinkis vis naujus kelius – tokiu būdu greitai susipažinsi su miestu ir jausies labiau savas.

Paskaitų dažniausiai nebūna daug, laikas skiriamas asmeniniam ruošimuisi. Pasiruošk daug skaityti, ruoštis kiekvienai paskaitai, kurios yra lietuviškų universitetų seminarų tipo, kai kalba ne tik dėstytojas, bet ir studentai. Jei dar bijai kalbėti prieš auditoriją – bus gera praktika čia, nes pristatymų bus beveik kiekviename kurse, taip pat kaip ir rimtų rašto darbų – bent po vieną, o dažniausiai du per semestrą kiekvienam dalykui. Džiaugsmas yra tas, kad dėstytojai nuoširdžiai stengiasi padėti ir išgauti iš Tavęs geriausią rezultatą. Visada gali perlaikyti ar perrašyti darbą, svarbiausia, būk nuoširdus ir netingėk (kad ir kaip nepopuliariai tarp studentų mano šitas pasiūlymas nuskambėtų – jis dažnai ištraukia iš bėdos). Paskaitų lankymas privalomas, dažniausiai, jei praleidi dvi paskaitas – turėsi atlikti papildomą užduotį. Studentai mėgsta dirbti grupelėse, tačiau neužsiliūliuok galimybe nusimuilinti nuo kokio nors darbo – dėstytojai dažnai mato, kas iš tiesų dirbo, o kas imitavo mokslą ir tai atsispindi pažymiuose bei požiūryje. Balų sistema panaši, kaip Lietuvoje – tik dešimtuko – aukščiausio balo – čia niekas niekada negauna. Jei esi tobulas, gausi 9. Dažniausiai pasitaikantis ir geras pažymys yra 7.5 – 8 (taip, pažymiai rašomi su vienu skaičium po kablelio).

Universitetai turi geras pagalbos sistemas ir infrastruktūras studentams, tad jei pajusi nors menkiausią problemą ar nerimą dėl nebūtinai vien akademinio dalyko – kreipkis į žmogų, kuris tikrai bus nurodytas pirmą Tavo dieną universitete ir jis tau padės, kaip tik galės. Nebūk vienas su savo problema! Visada viskas kaip nors išsisprendžia!

Kai susirasi darbą, apsilankyk tinklalapyje http://www.ib-groep.nl/International_visitors/Studying_in_the_Netherlands/general.asp, ten rasi svarbių dalykų, pavyzdžiui, kaip gauti pinigų iš valstybės, kai studijuoji ir dirbi 32 valandas per mėnesį! Turi galimybę, pristatęs reikalingus dokumentus, gauti po 264 eurų per mėnesį vien dėl to, kad esi studentas ir dirbi. Jei įrodai, kad Tavo tėvai uždirba mažiau nei 35.000 eurų per metus, gali gauti ir didesnę paramą, tačiau viską Tau papasakos toje agentūroje. Taip pat ieškok stipendijų ar stažuočių galimybių, priklausomai nuo to, ką studijuoji.

Asmeninė patirtis, kuri gali tave įkvėpti

2007 m. baigiau Socialinio darbo bakalaurą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete ir porą metų „kaupiausi“ tolimesnėms studijoms (taip pat ir dirbau, keliavau). 2008 m. rudenį pradėjau ieškoti, kur galėčiau stoti ir pradėti studijuoti nuo 2010 rudens. Į pagalbą pasitelkiau google paiešką ir įvedžiau pačios sugalvotos svajonių specialybės pavadinimą: „Social policy and social work“. Stebuklas įvyko ir man parodė, kad būtent tokia magistro studijų programa yra Amsterdamo universitete, kuri trunka vienerius metus – puiku! Taigi išlaikiau anglų kalbos testą TOEFL (beje, jam pinigėlių irgi reikia), susirinkau visus reikalingus dokumentus ir 2009 m. pavasarį viską išsiunčiau. Gavau atsakymą liepos mėn., kad mane priėmė su viena sąlyga – turėsiu vieną semestrą pasimokyti jų parinktų dalykų ir pradėsiu nuo 2010 vasario, o jei viskas gerai, 2011 m. rugsėjį jau gausiu magistro diplomą. Per likusį pusmetį padirbėjau ir pasitaupiau pinigėlių, intensyviai ieškojau kambario, kurį radau per draugų draugus – lietuvius, gyvenančius Olandijoje ir sausio 31 d. didelėmis akimis atskridau į Amsterdamą. Žinoma, ir kritau nuo dviračio, paslydusi ant ledo, ir pasiklydau miesto gatvėse, ir piktinausi nesuprasdama banko laiškų, rašomų olandiškai, bet diena po dienos, gyvenimas tapo stabilus ir savas. Kartą per savaitę apsiperku turgelyje, lankausi muziejuose ir koncertuose bei važiuoju į studentų organizuojamas ekskursijas. Tenka ir paplušėti prie rašto darbų, tačiau visi prieš tai išlaikyti kursai motyvuoja ir veda diplomo link. Gyvenimas kuriamas kasdien susigalvojant džiugių dalykų ir mėgaujantis tuo, ką pasirinkau logiškai, bet ir su širdimi. Kuo didžiausios sėkmės ir atvirų akių!

Jei turėsi klausimų ar tiesiog norėsi pastiprinančių ir motyvuojančių žodžių – gali man rašyti, stengsiuos padėti: gabriele.tervidyte@gmail.com

Daugiau išsamios informacijos apie studijų sistemą Nyderlanduose gali rasti http://www.studyinholland.nl/, o apie finansinę paramą – http://www.grantfinder.nl/content/index.asp. Taip pat klausimus gali užduoti Eurodesk Lietuva atstovams ir rašyti eurodesk@eurodesk.lt.

Susijusios naujienos Daugiau

Atlik stažuotę Europos Komisijoje
Atlik stažuotę Europos Komisijoje
ERYICA ieško komunikacijos specialisto
ERYICA ieško komunikacijos specialisto
Praktika Vilniaus jaunimo informacijos centre
Praktika Vilniaus jaunimo informacijos centre

Susiję straipsniai Daugiau

Populiariausios ir geriausiai apmokamos specialybės
Populiariausios ir geriausiai apmokamos specialybės
Jaunieji fotoverslininkai
Jaunieji fotoverslininkai
Pirmojo darbo iššūkiai
Pirmojo darbo iššūkiai