Priversti bėgti – įsileisti ar atstumti?

Renginiai, mokymai
2016/06/28

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Rokas Subačius
Reporteris
Priversti bėgti – įsileisti ar atstumti?

2016 m. birželio 22 d. Trakų rajono savivaldybės didžiojoje salėje vyko atvira diskusija „People Forced to Move – do we accept or reject them?“ („Priversti bėgti – įsileisti ar atstumti?“). Diskusijoje Trakuose du jauni pabėgėliai iš Sirijos, šiuo metu gyvenantys Vokietijoje, į Lietuvą atvykę kartu su Raudonojo kryžiaus grupe, dalinosi savo patirtimi. Išgirstos mintys paskatino susimąstyti, ar tikrai suprantame, kuo ypatingas pabėgėlio statusas?

Pagrindinis diskusijos tikslas – skleisti informaciją ir gilintis į priverstinės migracijos temą. Lietuvos visuomenėje vyrauja negatyvus požiūris į pabėgėlius: tai aiškiai jaučiama virtualioje erdvėje, straipsnių apie pabėgėlius komentaruose. Deja, šis požiūris yra suformuotas nepatikimos medijos ir nepagrįstas faktais.

Visų pirma, derėtų išsiaiškinti ką reiškia sąvoka „pabėgėlis“. Sąvokos apibrėžimą, šiuo metu, visuotinai nustato 1951 m. „Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnis. Jame rašoma, trumpai tariant, jog pabėgėlis yra asmuo, negalintis grįžti į savo šalį dėl realios persekiojimo gresmės. Persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, politiniais įsitikinimais ar priklausymu tam tikrai socialinei grupei. „Mes neieškome geresnio gyvenimo, mes ieškome gyvenimo“, – sako pabėgėlis iš Sirijos Amer al Shwekani.

Daugumos įsivaizduojamas pabėgėlio iš Sirijos portretas, toli gražu neatspindi realybės. Pabėgėliai yra tokie pat žmonės kaip ir mes. „Jeigu jums teko pabuvoti Sirijoje prieš karą, žinote, jog mes ne tiek daug ir skiriamės“, – teigia Nader Alazmeh, aštuoniolikmetis pabėgėlis iš Sirijos. Dauguma sirų yra įgiję išsilavinimą – prieš karą gyvenimo kokybė ir išsilavinimo lygis Sirijoje buvo aukštas, tuo tarpu, natūralus gyventojų prieaugis, kaip ir daugumoje išsivysčiusių šalių, buvo neigiamas.

Dažna nepagrįstai paplitusi baimė, laukiant į mūsų šalį atvykstančių pabėgėlių, yra nusikalstamumo padidėjimas. Pabėgėliai neturi jokios galimybės į Europą atsigabenti ginklų – dažniausiai jie neturi nė pakankamai rūbų ar kitų būtinų daiktų. Daug didesnė tikimybė, kad nusikals vietinis gyventojas, o ne pabėgėlis. Gavę progą, pabėgėliai greitai įsilieją į darbo rinką ir netgi kuria naujas darbo vietas. Visuomenėje dažnai girdima, jog jie atima darbo vietas iš vietos gyventojų, tačiau toks įsitikinimas yra nelogiškas: niekas negali iš tavęs atimti darbo vietos, jei ją jau turi. Kita vertus, jei dėl savo darbo vietos stabilumo abejoji, greičiausiai nepakankamai gerai atlieki savo pareigas, todėl natūralu, kad tavo darbo vietą užims labiau kvalifikuotas asmuo.

Kita baimė – Islamas. Net jei ES priimtų visus pabėgėlius iš Sirijos ir visi jie būtų musulmonai, islamo religijos paplitimas Europos Sąjungoje padidėtų nežymiai. Musulmonų religija Europos Sąjungai nėra naujovė, todėl bijoti tikrai nėra pagrindo.

Mes turime stengtis suprasti, ką išgyvena pabėgėliai ir juos gerbti. Galiausiai, „mes nei vienas nepasirenkame savo šalies, visi gyvename po tuo pačiu dangumi, toje pačioje planetoje, kvėpuojame tuo pačiu deguonimi. Visi mes esam žmonės“, – tokiais žodžiais savo diskusiją baigė siras Nader Alazmeh. Būti žmogiškiems ir rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos, yra mūsų visų atsakomybė. Tokiomis situacijomis pasauliui reikia susivienyti ir veikti kartu. Mes visi norime vieno – taikos, saugumo ir geresnės ateities.

Susijusios naujienos Daugiau

TIME TO MOVE renginiai
TIME TO MOVE renginiai
Eurodesk Lietuva atkeliauja į Švenčionėlius!
Eurodesk Lietuva atkeliauja į Švenčionėlius!
Seminaras dirbantiems su jaunimu apie skaitmeninį darbą
Seminaras dirbantiems su jaunimu apie skaitmeninį darbą

Susiję straipsniai Daugiau

Aplink pasaulį su jaunimo mobilumo programomis
Aplink pasaulį su jaunimo mobilumo programomis
Marokas ir jo spalvinė gama
Marokas ir jo spalvinė gama
Stebuklas, gelbėjantis finansus
Stebuklas, gelbėjantis finansus
Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!