Paryžius, skaičiai ir bulvės

Mokymasis, studijos
2012/02/01

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Raminta Stanulionytė
Jaunasis žurnalistas
Paryžius, skaičiai ir bulvės

Kiekvieną rugsėjį šimtai ar net tūkstančiai Lietuvos moksleivių patraukia į svečias šalis laimės ir geresnės kvalifikacijos rašto ieškoti. Dauguma, žinoma, lekia į Didžiąją Britaniją, nes ir kalbą moka ir galbūt giminaitį kokį vieną kitą turi. Tačiau kita dalis renkasi mažiau lietuvių apgyvendintas vietas, tokias kaip JAV, Portugalija, Graikija ar Prancūzija.

Pijus Simonaitis – ne visai tipinis pavyzdys, baigęs Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją, Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) matematikos sekciją ir dar matematikos egzaminą visu  triženkliu skaičiumi išlaikęs pirmu numeriu įstojo, žinoma, į KTU, bet jau po pusmečio pajautė, kad vis dar sukasi toje pačioje vietoje ir beveik netobulėja, todėl metė mokslus Lietuvoje ir  iškeliavo į Paryžių, meilės mieste ieškoti tikrųjų matematikos paslapčių.

Kodėl Prancūzija?

Na, visų pirma, stipri matematikos mokykla ir krūva pasaulinio lygio universitetų, per pusmetį išmokti prancūzų kalbos pagrindai ir, žinoma, nemokamas mokslas. Be to, juk Paryžius... Kiek galima į tą Angliją keliauti.

Galbūt kokia įmantri studijų programa tave ten sužavėjo?

Ne, studijuoju matematiką. Tiksliau matematiką-fiziką. Pirmais metais jie turi labai draugiškus pasirengimo rimtoms studijoms (orientavimosi) ciklus, todėl gaunu chemijos, teorinės ir eksperimentinės fizikos, matematikos, mokslo filosofijos. Prancūzai labai mėgsta paskaitas, būna apie 30 tikrų valandų per savaitę. Daug eksperimentinių darbų, šį semestrą – net 14. Taip pat lankau prancūzų kalbos kursus, galiu pasirinkti papildomai dar kokių noriu kalbų, daug sportų, tiesa, jie nelabai į tvarkaraštį įsipaišo, bet bent jau teoriškai galimybių daug.

Kokie pirmieji įspūdžiai?

Mokytis visada norisi daugiau negu universitetas gali pasiūlyti, bet lygis pakankamai geras, žinoma, yra ir kur geriau. Miestas stebuklingas, žmonės... pakenčiami. Tiesą sakant, nebaisiai daug tų prancūzų pažįstu, taip jie žmonės kaip žmonės. Nelekia visi kaip be galvos, sekmadienis – visai šventa diena, parkuose (kiek čia jų!) kaitinasi prieš šaulutę, su vaikučiais  cackinasi. Ore sklando socializmo šmėkla. Vietiniai lyg ir atviresni, juk piečiau čia, tai ir užkalbins karts nuo karto, ir pajuokaus, bet ne per daugiausiai tokių.

O kaip namų ilgesys? Jau trečias mėnuo įpusėjo.

Nesakyčiau, kad labai jaučiasi jis. Daug laiko mokslai suryja, o ir papildomos veiklos netrūksta. Nelabai ir laiko lieka apie tuos namus galvoti. Be to, koks dar namų ilgesys, kai žinai, kada parskrisi atostogauti.

O dabar apie studentiško gyvenimo ypatumus.

Matyt, kaip visur. Bulves kepi. Mokais. Mokais. Labai jie mėgsta čia paskaitas, kartais ir 8-9 valandos (tikros) per dieną. Užkandi kur nors, kur ženklai sustatyti, kad valgyti negalima (juk čia
ne Vokietija kokia, niekas per daug nepaiso jų). Dar pasimokai iki vakaro. Grįžęs bulves kepi (juokiasi). Tada gali mokytis tai, ko nori pats, važiuoti į muziejų ar į koncertą (kas vakarą bent 10-15 džiazo koncertų siūloma), fechtuotis, medituoti ar ką besugalvotum. Visko apsčiai gali rasti šitame mieste.

Kokius skirtumus jau atradai tarp lietuviško ir prancūziško mokslo?

Į KTU įstojau, regis, aukščiausiu balu iš visų studentų, labai neįdomu taip, o čia galiu atrasti, kas man ragus įstatytų. Namuose tu gali eiti pas protingus dėdes ir jie dažnai priima visus norinčius mokytis, tada mokaisi savarankiškai su jų pagalba, taip gali sėkmingai tobulėti savo srityje, bet tam nelabai reikia universiteto ir sunkoka gauti platesnį vaizdą (aš taip mokiausi metęs KTU ir nemažai išmokau), tad geriau klaustum tų, kurie nemetė.

Jeigu esi normalus žmogus su normaliais žinių poreikiais, tai gali sau ramiai suktis Lietuvos universitetuose ir bėdų nematyti. Sistema niekur nėra tobula. Ir čia aš turiu daug visokių nesąmonių, bet turiu daugiau galimybių – šį savaitgalį dalyvausiu Fieldso medalio laureato (maždaug Nobelio premijos atitikmuo matematikams) paskaitose.

Čia tiesiog yra daugiau žmonių, daugiau visko vyksta, tad ir atrasti lengviau papildomas galimybės tobulėti.

Po studijų planuoji pasilikti ar visgi grįžti namo?

Apie pasilikimą dar anksti galvoti, bet tikrai dar liko, ką atrasti. Visi sako, kad labai brangu Paryžiuje, bet, manau, galima prasisukti ir pigiau negu kituose didmiesčiuose. Maistas ne ką
 brangesnis, valstybė kompensuoja nemažą dalį būsto nuomos (tiesa, visada tas prancūziškas popierizmas), nuo antrų metų gali gauti socialinę stipendiją, tada visai gyvenimas pakenčiamas, o namo juk bet kada gali sugrįžti, jie niekur nepabėgs.

Susijusios naujienos Daugiau

„Google“ stipendija Europos studentams su negalia
„Google“ stipendija Europos studentams su negalia
Stipendijos islandų kalbos studijoms
Stipendijos islandų kalbos studijoms
Nemokami internetiniai kursai humanitarinės pagalbos temomis
Nemokami internetiniai kursai humanitarinės pagalbos temomis

Susiję straipsniai Daugiau

Metai Amerikoje su ASSIST programa
Metai Amerikoje su ASSIST programa
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką užsienio universitetui?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?
Kaip išmokti kalbą per 30 dienų?