Ramus kaip belgas?
Ramus kaip belgas?

Gatvės pilnos vaflius valgančių turistų, studentų vakarėliai, kuriuose upėmis teka alus, daugybė skirtingų žmonių, šokolado parduotuvėlių gausa – štai tokią Belgiją mums parodė belgas Yonas. O su drauge dar labiau įsitikinome – jei nori pažinti šalį – keliauk kartu su vietiniais.

Svajonių Amerika – butaforijų šalis
Svajonių Amerika – butaforijų šalis

Dažnas Jungtines Amerikos Valstijas tituluoja svajonių šalimi. Buvau nusiteikusi, jog čia išbandysiu amerikietišką gyvenimo stilių: pirkinius iš parduotuvių nešiu popieriniuose maišeliuose, rytais pasiimsiu laikraštį, kurį numeta dviračiu važiuojantis berniukas, kavinėse gersiu kavą, o šalia kito staliuko sėdės policininkas, kuris valgys amerikietiškas spurgas... Na, juk taip rodo filmai. Ir galiu pasakyti, kad kiekvienas, net ir menkiausias dalykas iš amerikietiškų filmų yra tiesa – nesvarbu, ar tas filmas apie idealistą keliautoją, norintį pasiekti Aliaską, ar tas filmas apie visiškai bukas šeimynėles, keliaujančias į Las Vegasą... Kiekviena, net ir menkiausia filmo detalė – tiesa. Kartais net negali patikėti, kad tokie žmonės gyvena. Apie kiekvieną dalyką: darbą, gyvenimo būdą, keliones būtų galima parašyti po straipsnį, tačiau bandau viską pateikti viena santrauka.

„Kiek galima sėdėti tėveliams ant sprando ir valgyti mamytės pietus?“
„Kiek galima sėdėti tėveliams ant sprando ir valgyti mamytės pietus?“

Agnė Petkevičiūtė – būsima Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė, lietuviškus ežerus vasarai iškeitusi į ugnies ir ledo šalimi vadinamos Islandijos vulkanus. „Jau esu lankiusis Islandijoje, todėl be proto norėjau čia vėl sugrįžti. Myliu šį laukinį kraštą. Čia keista kultūra, žmonės šalti, tačiau kažkokie stebuklingi. Šioje šalyje visokių stebuklų nutinka: vakar mačiau šiaurės pašvaistę. Labai ilgai svajojau čia apsigyventi, galbūt ateityje pavyks...“ – įspūdžiais ir ateities svajonėmis dalinasi Agnė. Po ilgų darbo paieškų, 12 valandų per dieną stovėjimo virtuvėje, temperamentingo boso turko užgaidų, skundų Islandijos Darbo unijoje ir ugnikalnio išsiveržimo, Agnė vis dar kupina gerų emocijų ir dalinasi sukaupta darbo patirtimi šioje tolimoje šalyje.

Varšuva šiandien
Varšuva šiandien

Daugeliui į akis paminėjus Lenkiją ar Varšuvą pasidaro koktu vos pagalvojus. Tačiau atmetus visas konfrontacijas, tarpvalstybinius barnius ir pseudopykčius, Lenkija tampa visai patraukli ir netgi egzotiška. Praėjusį savaitgalį praleidau Varšuvoje, norėčiau papasakoti kelionės ypatumus.

Ateitis priklauso nuo mūsų pačių
Ateitis priklauso nuo mūsų pačių

Netrukus pro mūsų namų langus bus matyti, kaip ruduo žarsto spalvotus lapus, o saulė dalina paskutinius žavius spindulius. Šis metų laikas daliai iš mūsų reiškia naujų mokslų, darbų pradžią. Būsimiesiems abiturientams šis laikotarpis dažnai būna ypač sunkus. Ką veikti, kai baigsiu mokyklą? Kur stoti? Ką daryti, jeigu neįstosiu į norimą specialybę, jei prasčiau išlaikysiu egzaminus? Dauguma tėvų tikriausiai pasakytų, kad turi stoti ten, kur leidžia tavo pasiekimai – ir vien tik tam, kad po keleto metų gautum diplomą.

Permainingoji Vengrija
Permainingoji Vengrija

Daugumai keliautojų, lankiusių Vengriją, paminėjus šios šalies pavadinimą, prieš akis iškyla sostinės Budapešto didybė – gotikinio, klasicistinio ir barokinio stiliaus pastatai, tvarkingos, jaukių kavinių, parduotuvėlių (vadinamųjų boutique‘ų) pilnos gatvelės. Trumpai tariant, tiesiog užburianti atmosfera. Tačiau Vengrija – tai ne tik Budapešto prabanga. Tikroji, kasdieninė ši šalis yra kiek kitokia.

Pažink šalį per kultūrą. Nenuspėjamoji Italija.
Pažink šalį per kultūrą. Nenuspėjamoji Italija.

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus šios šalies pavadinimą? Pica, makaronai, kava, Koliziejus, popiežius? Sąrašą galima sudaryti tikrai ilgą, kadangi net ten nepabuvojęs, tikrai esi girdėjęs gausybę gandų apie šią šalį.

Iš geografijos pamokų visi žinome, kad Italijos sostinė yra Roma. Tad šįkart apie ją. Romos oro uostas, pavadintas Fiumicino vardu, yra keletą kilometrų nuo miesto. Didesnis už Vilniaus oro uostą net kelis kartus, todėl jame lengvai galima pasiklysti, kol atrandi bagažą ar bandai registruotis skrydžiui.

Leidimas balsuoti šešiolikmečiams sustiprintų demokratiją
Leidimas balsuoti šešiolikmečiams sustiprintų demokratiją

Eilinis šešiolikmetis, gyvenantis Europoje, turi ne tik šūsnį pareigų, bet ir nemažai teisių, kurių augdamas įgyja vis daugiau. Jis gali mesti mokyklą ir įsidarbinti, tuomet mokėti mokesčius valstybei, susituokti ir net būti pasiųstas kariauti. Tačiau jis neturi vienos esminės teisės – teisės dalyvauti rinkimuose ir rinkti valdžios atstovus, nuo kurių sprendimų priklauso ir jo gyvenimas.

Vokietija – būsimieji namai?
Vokietija – būsimieji namai?

Vakare naršydama internete pažvelgiau pro langą į naktinį Vilnių ir, prisipažinsiu, užplūdo nostalgija. Karts nuo karto pravažiuojančio automobilio gausmas priminė kylančius lėktuvus, šviestuvai – nušviestus traukinių bėgius, o miesto šviesos – naktinį grįžimą iš draugo ledo ritulio treniruočių. Trumpiau tariant, prisiminiau praeitą vasarą, kurią teko praleisti Vokietijoje. Vokietija kaip magnetas traukia gero gyvenimo ieškotojus iš įvairių šalių, o aš gavau galimybę būtent čia paviešėti. Norėdamas pažinti šalį, turi joje nors šiek tiek pagyventi, jog pajustum tikrąjį kultūros skonį bei atspalvį. Nori sužinoti, kokį skonį pajutau aš? Ogi saldų ir šviesų, žinoma, su tam tikrais prieskoniais bei spalvomis.

„Venecija“ be itališko atspalvio
„Venecija“ be itališko atspalvio

Vykdami į svečią šalį, dažnai skaitome kelionių agentūrų pasiūlymus, ieškome informacinių pranešimų internete, o aš šį kartą pasidalinsiu įspūdžiais iš kelionės į Švedijos sostinę ir pabandysiu sugundyti dar neaplankiusius šios šalies.

Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!