Tau, man, Lietuvai ir visam pasauliui
Tau, man, Lietuvai ir visam pasauliui

Vieną dieną Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) biure vaikinas rado geltonai mėlyną knygą apie Darnaus vystymosi tikslus. Pradėjęs nuo skautų veiklos miške Pauliu Serapinas šiandien savo veiklomis ir iniciatyvomis atstovauja jaunam žmogui Lietuvoje ir visame pasaulyje, keliauja į Jungtinių Tautų ir UNESCO konferencijas, suvažiavimus, kelia mandatą ir kalba diskusijose. Jis yra Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto trečiakursis, Švedijos – Lietuvos bendradarbiavimo fondo valdybos ir Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę valdybos ir tarybos narys bei programų koordinatorius LiJOT. Paulius organizuoja renginius, diskusijas, prisideda prie įvairių iniciatyvų ir, kaip pats sako, rašo neįdomias ataskaitas ir įgyvendina įdomias veiklas. Ir visos šios veiklos tik dėl darnesnio rytojaus.

Naujos tobulėjimo galimybės kartu su „Cities of Learning“
Naujos tobulėjimo galimybės kartu su „Cities of Learning“

Bene daugiausiai streso keliantys klausimai yra susiję su mūsų ateitimi ir karjeros galimybėmis. Ir tai yra visiškai normalu – nežinomybė dėl to, kas bus vėliau, kiekvieną stato į nepatogią padėtį. Ką daryti, kad nežinomybės rūkas nebūtų toks tirštas ir jaustumeisi saugiau? Mes siūlome tau pasidėti  pagrindą po kojomis naudojantis „Cities of Learning“ (liet. Besimokančių miestų) platforma. Į tolimesnius klausimus, kylančius išgirdus šį pavadinimą, atsakyti padėjo Brigita Ruzienė, viena iš platformos kūrėjų. 

Autostopu po Europą be pinigų. Kodėl gi ne?
Autostopu po Europą be pinigų. Kodėl gi ne?

Keliauti autostopu vienam yra nemenkas išbandymas, tačiau drauge su bičiuliu ir be pinigų – nuotykių kupina kelionė. Dažnas žmogus tokį keliavimo būdą laiko nesaugiu ir pavojingu dėl nenuspėjamo vairuotojų elgesio ir jų kultūros kelyje. Tačiau ar tikrai autostopu keliauti yra nesaugu, galbūt per daug žiūrime Holivudo filmų?

Dezinformacijos sklaida kritiniu laikotarpiu. Kuo galima pasitikėti?
Dezinformacijos sklaida kritiniu laikotarpiu. Kuo galima pasitikėti?

Gyvename laikotarpiu, kai informacija mus pasiekia visur ir visada. Nesvarbu, ar renki grybus miške, ar stovi eilėje prie parduotuvės, dažniausiai gauni pranešimus į išmanųjį telefoną apie įvykius pasaulyje ir Lietuvoje. Laikotarpiu, kai net pačiame tyriausiame ir nekalčiausiame dalyke gali rasti melo bei šmeižto, privalai atsirinkti informaciją.

Jaunieji klimato aktyvistai apie siekius stabdyti klimato atšilimą
Jaunieji klimato aktyvistai apie siekius stabdyti klimato atšilimą

Klimato kaita – viena aktualiausių jaunimo temų šiandieninėje Europoje. Tūkstančiai jaunuolių gatvėse ragina sprendimus priimančius asmenis nebūti abejingais ir imtis veiksmų klimato kaitos srityje. Ar gali būti, kad tai žaliausia kada nors buvusi karta? Ką gi daro jie, ir ką galėtume padaryti mes, kad išgelbėtume planetą? Renginyje „Youth For Biodiversity“, organizuotame Europos komisijos, susibūrė jaunieji ambasadoriai, sėkmingai vykdantys veiklą aplinkosaugos srityse. Kodėl taip atsitiko, kad būtent ši karta tapo įsipareigojusi klimato kaitai? Kas paskatino jaunuolius imtis veiksmų?

Priverstinis gyvenimo sulėtinimas – gal tai mus išmokys gyventi ramiau?
Priverstinis gyvenimo sulėtinimas – gal tai mus išmokys gyventi ramiau?

Atėjo laikas, kai daugumos žmonių kasdienybė pasikeitė iš esmės. Dar prieš savaitę, vieni iš pat ryto skubėjo į darbus, studentai į paskaitas, moksleiviai į pamokas, kur praleisdavo savo didžiąją dienos dalį.  Paprastai, laisvalaikį mes buvome įpratę išeikvoti, kokiame nors kino teatro seanse, spektaklyje, koncerte, apsipirkinėjant ar susibūrimuose su draugais, kas šiuo metu yra nepasiekiama. Daugumai, taip pat, teko atsisakyti ir ilgai planuotų malonumų: atostogų, pažintinės kelionės, praktikos užsienyje, savanorystės, todėl pristabdžius, šį gyvenimo tempą ir nespėjant suvokti, kaip viskas anksčiau mūsų gyvenimuose, vyko žaibiškai, žmonės ėmė skaičiuoti paskelbto karantino Lietuvoje dienas. 

Savanorystė iš namų – galimybė prasmingai įveikti karantiną?
Savanorystė iš namų – galimybė prasmingai įveikti karantiną?

Pastarosios savaitės yra neabejotinas iššūkis visiems – pradedant valdžia, kuri šiuo metu turi puikiausią galimybę parodyti savo lyderystės įgūdžius ir gebėjimą kontroliuoti nuolatos kintančią situaciją šalyje, baigiant jaunais žmonėmis. Vieni jų tęsia savo veiklas dirbdami iš namų, tačiau yra ir daugybė jaunimo, norinčio prisidėti prie iššūkių, su kuriais tenka nuolatos susidurti, kalbant ne vien tik apie dabartinę situaciją. Galbūt karantinas suteiks laiko ir papildomo susidomėjimo atkreipti dėmesį į nuotolinę savanorystę? 

Interviu su NASA stažuotoju Deividu Čelkiu: kaip patekti į NASA?
Interviu su NASA stažuotoju Deividu Čelkiu: kaip patekti į NASA?

Galimybė pamatyti garsiosios JAV kosmoso agentūros NASA darbą iš arti ir prisidėti prie jos vykdomų mokslinių projektų gabiems jaunuoliams jau senokai nebėra neįgyvendinama svajonė. Kasmet nuo 2015 metų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamas stažuočių NASA programos konkursas progą įgyti praktinių žinių Silicio slėnyje jau suteikė 21 lietuviui studentui. Šiemet nacionaliniame konkurse varžėsi net 30 studentų iš įvairių Lietuvos universitetų, o išskirtinė galimybė atlikti 16 savaičių trunkančią rudens stažuotę NASA Ames mokslinių tyrimų centre teko 4 iš jų. Tarp laimingųjų – ir KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Transporto priemonių inžinerijos ketvirtakursis Deividas Čelkys. Gargžduose užaugęs ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją baigęs vaikinas yra puikus įrodymas, jog ne tik prestižines didžiųjų miestų mokyklas baigę jaunuoliai gali pasiekti aukštų rezultatų.

Gap year – kur ieškoti nuotykių?
Gap year – kur ieškoti nuotykių?

Paskutiniai metai mokykloje yra neabejotinai patys sunkiausi dėl nemažai svarbių pasirinkimų, lemsiančių tolimesnę jauno žmogaus ateitį. Nors tėvai vis liberaliau žvelgia į vaikų ateities pasirinkimus ir stengiasi į jų planus nesikišti, abiturientas vis tiek jaučia spaudimą ir itin dažnai girdi jau nusibodusį klausimą: „Kur ketini studijuoti?“. Daugybė mokinių dvyliktoje klasėje nėra visiškai užtikrinti dėl savo ateities ir pasirinkimų, todėl nutaria padaryti pertrauką tarp mokslų ir baigę mokyklą į universitetus ar kolegijas nestoja. Šis sprendimas, užsienyje vadinamas gap year, ir Lietuvoje tampa vis populiaresniu abiturientų pasirinkimu. Yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių nusprendžiama eiti šiuo, dar ganėtinai neįprastu keliu – jauni žmonės jaučiasi perdegę dėl nuolatinės įtampos mokykloje ir nori labiau pažinti save. 

Kokia yra XXI amžiuje besiformuojanti nauja feminizmo „banga“?
Kokia yra XXI amžiuje besiformuojanti nauja feminizmo „banga“?

Socialinė medija, knygos, televizijos laidos vis netyla ir skatina nūdienos žmogų įsitraukti į diskusiją, kuri vis svarsto ir siekia paaiškinti, kuo gi šiomis dienomis užsiima feministės ir kokias idėjas jos skleidžia. Neabejoju, kad dauguma moterų (ir net vyrų) tikrai žino, ką visuomenei norėjo pasakyti pirmosios feminizmo bangos atstovės, tačiau ar jie yra girdėję apie naujai besiformuojančias šio judėjimo idėjas, kurioms pritaria ne kiekvienas visuomenės dalyvis?