Kuldyga: palikti istoriją tokią, kokia ji buvo
Kuldyga: palikti istoriją tokią, kokia ji buvo

Kai kurios vietos atmintyje ir sieloje užstringa ne dėl to, kad tenka į jas keliauti per pusę pasaulio, gėrėtis protu nesuvokiama prabanga ar šokiruojančia egzotika. Viena iš tokių, ne visada į pirmą planą turistiniuose maršrutuose patenkančių vietų – Kuldyga (Kuldīga), įsikūrusi kaimyninėje Latvijoje. Planuotas tik kaip vienas iš stabtelėjimų pakeliui į Ventspilį, miestelis užbūrė savo paprasta, tačiau autentiška istorine romantika. 

Kaip atrodo gyvenimas Lietuvoje užsieniečio akimis
Kaip atrodo gyvenimas Lietuvoje užsieniečio akimis

Cepelinai, sniegas, šaltis ir nuostabi gamta. Kažką primena? Taip, aš irgi pagalvojau apie Lietuvą. Na, dar krepšinis, lietuvių antra religija. Maža šalis, mažai gyventojų, regis, visi vienas kitą pažįsta, o nuvažiuoti iš Klaipėdos į Vilnių nėra tiek daug, kad būtų neįveikiamas atstumas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau emigruoti, nes čia viskas blogai: žmonės nemalonūs, per šalta — visur gerai, tik ne čia. Manau, kiekvienas bent kartą pagavo save taip mąstant. Bet ar tikrai viskas blogai? Apie užsieniečio gyvenimo ypatumus ir kasdienybę Lietuvoje pasakoja Sergio Osorio — pagal mainų programą metams atvykęs ir klaipėdiškių šeimoje gyvenantis vaikinas iš Meksikos. Šiuo metu Sergio mokosi vienuoliktoje klasėje ir lanko krepšinio būrelį. 

Trumpai apie eurą
Trumpai apie eurą

Nuo 2015 m. sausio 1 d. piniginėse nebeliks darių ir girėnų, maironių, basanavičių, daukantų, vydūnų ir kudirkų bei, didžiam mano džiaugsmui, „baltų“ centų, savo aliuminiu žvangesiu besiprašančių būti įmestais į artimiausią fontaną. Juos pakeis bendroji Europos Sąjungos valiuta — euras, kuriam Lietuva taps devynioliktaisiais namais. Nors apie perėjimą prie euro buvo šnekama jau seniai, o šiemet šią valiutą įsivedė ir artimiausia Lietuvos kaimynė Latvija, stovint ant pasikeitimų slenksčio kyla nemažai praktinių klausimų. Į svarbiausius iš jų pabandysiu trumpai atsakyti.

Nemokamas gyvenimo universitetas
Nemokamas gyvenimo universitetas

Vasaros saulei nustojus kaitinti, vieni skuba su ja atsisveikinti, o kiti moja pasibaigusiam renginių ir festivalių maratonui, su nostalgija prisimena bemieges ir triukšmingas naktis, laisvę ir nuo 24 valandas trukusių šokių skaudančias kojas. Tačiau tol, kol tu džiaugiesi reginiu ir linksminiesi, kažkas juk turi rūpintis, kad visi rastų savo vietą po saule. Tai žmonės, kurie tas pačias 24 valandas per parą yra pasiruošę būti tavo kelrode žvaigžde ir suteikti visą reikiamą informaciją, pasirūpinti, kad aplinka būtų kūrybiška ir įkvepianti, nepraleisti pro fotoobjektyvą nei vienos šypsenos, organizuoti tau pramogas ir dėti visas pastangas, jog iki kitos vasaros galėtumei gyventi nuostabiais prisiminimais! Manydamas, kad savanoris, atliekantis veiklą be jokio atlygio, tik aukojasi dėl tavęs — suklystumei. Toli gražu! Iki to momento, kai savanoris gali padėti savo autografą savanorio sutartyje, jis turi įvykdyti kur kas didesnį žygdarbį nei pirmame pasitaikiusiame internetiniame puslapyje įsigyti festivalio bilietą. Čia savanorio laukia nemenka konkurencija, o motyvuoti, kodėl tu esi geresnis už visą šimtą kitų norinčių — nelengva užduotis! Sunku patikėti, kad užuot leidę laiką be jokių įsipareigojimų, savanoriai rungiasi dėl galimybės prisidėti prie festivalio? Tikiuosi, savanorystės virtuozai tau padės atsakyti į visus klausimus! 

Nori nuotykio? Rinkis couchsurfing keliavimo būdą
Nori nuotykio? Rinkis couchsurfing keliavimo būdą

Nuotykiai ir atradimai – tai, kas praturtina bet kokią kelionę. Be šių komponentų aš jos net neįsivaizduočiau. O keliaujame, kas kaip mokame ir, žinoma, kiek mokame. Galime bėgti į prestižinę kelionių agentūrą ir savo atostogas patikėti specialistams. Arba ieškoti viešbučių svečioje šalyje, o maršrutais pasirūpinti patys. Bet šie scenarijai matyt ne studento kišenei. Ir nemanau, kad tai patenkintų nuotykių trokštančių studentų poreikius. Tad palikime tokias keliones pensininkams ir stabilumo norintiems žmonėms. Studentavimas – tinkamiausias laikas stačia galva nerti į savo nuotykių oazę.

Ką aš matau?
Ką aš matau?

Toks, rodosi, niekuo neišsiskiriantis klausimas, tačiau kaip dažnai nuoširdžiai savęs to paklausiate? Štai grupės „Karma“ lyderis Kazimieras Likša savęs to paklausia kasdien: „Nežinau, gal tai yra visiems, gal tik kai kuriems, bet aš kasdien save ir savo aplinką analizuoju. Žiūriu, kaip jaučiuosi darydamas vieną ar kitą veiklą. Tai nesibaigiantis procesas.“ Dažnai susimąstant apie save ir savo aplinką, diskutuojant su draugais jam ir gimė pilietinės akcijos „Ką aš matau“ idėja.

Cukraus vaidmuo politikoje
Cukraus vaidmuo politikoje

„Chaosas, dulkėtos gatvės pilnos žmonių, moterys su kūdikiais glėbyje pardavinėja laikraščius, prekeiviai iš nedidukių parduotuvių kviečia praeivius užeiti į vidų, „gatvių vaikai“ prašo išmaldos, o mokyklinukai, vilkintys senamadiškas uniformas, kikena ir skuba į namus. Tačiau yra vienas reginys, kurį retai išvysi, jeigu apskritai pavyks tai padaryti: pagyvenę žmonės.“ Taip prasideda mano pokalbis su Priscilla Sharon Mugenyi, mergina, nuo gimimo gyvenančia Ugandoje ir šiuo metu savanoriaujančia jaunimo organizacijoje „Access“. Prisipažinsiu, teko užmesti akį į žemėlapį ir prisiminus geografijos pamokas mokykloje įsitikinti, kad Uganda — valstybė Centrinėje Afrikoje, kurioje pradeda tekėti Nilas ir netgi tyvuliuoja Viktorijos – didžiausio Afrikos ežero — dalis. Ir vis dėlto, kalbame ne apie gamtos grožį, o Ugandos jaunimą.

Metų laikas žygiams pėsčiomis ne trukdo, o įkvepia
Metų laikas žygiams pėsčiomis ne trukdo, o įkvepia

Vienas liepos penktadienis. Galva jau gerą pusmetį išūžta draugų pasakojimų apie nepamirštamai smagias Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) organizuojamas keliones. Metas ir man nykštį paleisti į trasą – dviese leidžiamės į pasakų šalį Žemaitėją, kur išbandysime Minijos vingių sraunumą ir akmenų aštrumą baidarių dugnais.

„Misija Sibiras 2014“: noras atgaivinti istoriją žengiant tragiško likimo protėvių takais
„Misija Sibiras 2014“: noras atgaivinti istoriją žengiant tragiško likimo protėvių takais

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, minimą liepos 17 d., į tautos tragedijos ir tvirtybės atspindžiu tapusį Sibirą buvo palydėta tryliktoji jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą ugdančio projekto „Misija Sibiras 2014” ekspedicija. Po dviejų savaičių žygio, 2014 m. rugpjūčio 1 d. ankstyvą rytą 15 jaunų žmonių komanda, kupini įspūdžių, traukiniu grįžo į Vilniaus Geležinkelio stotį. „Nemanau, kad mes būtume įveikę šią ekspediciją ir įgyvendinę išsikeltus tikslus kaip atskiri individai – komandinis darbas buvo svarbiausias vedlys“, - šyptelėjo „Misija Sibiras 2014” dalyvis Lukas Červonikovas.

Internetinėse platybėse
Internetinėse platybėse

Internetas – vienas žodis, į kurį sutelpa tiek daug. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai priemonė, kuri gali padėti bendrauti, dirbti, pramogauti ir netgi užsidirbti. Tačiau, kaip ir kiekvienas dalykas pasaulyje, internetas turi ir blogąją pusę. Čia pateikiu keletą aspektų, kur interneto platybės gali tapti pavojingos.

Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!