Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?
Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?

45-erių metų Dalia Elena Abromavičienė yra Vilniaus Minties gimnazijos raštinės vedėja. Turėdama šeimą ir pastovų darbą, ji neįsisupa į kasdieninio gyvenimo karuselę – gyvena aktyviai ir didelę laisvalaikio dalį praleidžia savanoriaudama. „Savanoriška veikla mano gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Apie galimybę savanoriauti maratone sužinojau 2010 m., ten užsiregistravome kartu su dukra. Maratonu metu nugalėtojams kabinome medalius, rašėme padėkas. Gerų emocijų užtaisas paskatino toliau užsiimti savanoriška veikla: užsiregistravau į „U-18“ krepšinio čempionatą, buvau Ukrainos komandos atašė, o kitąmet – vėl maratonas, kalėdinis bėgimas, Dainų šventė“, –  vardina Dalia. Paklausus, kas paskatino savanoriauti, ji užsimena apie permainas šeimoje ir tuometinį norą pradėti naują veiklą, kuri prablaškytų ir suteiktų galimybę realizuoti savo idėjas, bendrauti su žmonėmis.

Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?
Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?

Kaip patys sau atrodome socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje? Savo mintis ir pastebėjimus šiuo klausimu išsakė Knygų mugės metu LRT studijoje-forume susirinkę Lietuvos kultūros tyrimų instituto atstovai: filosofas Naglis Kardelis, poetas Vytautas Rubavičius ir menininkas Kęstutis Šapoka. Daugiausiai apie neigiamą žiniasklaidos ir socialinių tinklų įtaką kalbėję pašnekovai priėjo prie išvados – žmogus pamažu tampa virtualia šmėkla, įstrigusia internete.

„Facebook“ – kelias į mero postą
„Facebook“ – kelias į mero postą

Esame pripratę, jog prieš rinkimus dažniausiai pasipila reklaminės skrajutės, rašikliai su kandidatų informacija ar visur šmėžuojantys pažadai plakatuose. Tačiau tradiciniai būdai užleidžia vietą naujoms reklamų sferoms. Viena iš jų – socialinis tinklas „Facebook“. Suprantama, „Facebook“ – lengviau, pigiau, efektyviau.

Yra dalykų, kurie nėra „dzin“: valstybės ir visuomenės gerovė
Yra dalykų, kurie nėra „dzin“: valstybės ir visuomenės gerovė

Gyvename Lietuvoje. Tai mūsų valstybė ir vieta, kurioje kuriame savo ateitį. Iš daugelio jaunų žmonių dažnai girdime, kaip Lietuvoje yra blogai: čia nėra darbo vietų, nėra perspektyvų. Lietuvis mėgsta pasakyti: „Kaip galima gyventi Lietuvoje, jei čia dirbant „eina“ vos galą su galu sudurti. Juk bet kokioje kitoje valstybėje „rasi“ daug geriau nei čia.“ Kartais sutikus emigravusį lietuvį, norisi paklausti: „Kodėl išvažiavai? Kodėl palikai savo šeimą, namus, draugus ir išvažiavai?“ Žinoma, atsakymas dažnai būna aiškus... Bet argi negalima nieko pakeisti? Negi negalime padaryti taip, kad Lietuvoje būtų geriau? Negi mes nenorime likti savo gimtoj šaly? Yra posakis: „Jei pats nepadarysi, už tave niekas nepadarys.“ Manau, kiekvienas gimęs ir augęs čia, Lietuvoje, privalo padaryti bent kažką dėl savo valstybės, bent kažką, kad mūsų ateitis Lietuvoje būtų geresnė. Neužtenka pasodinti medį ar iškasti tvenkinį. Mes privalome elgtis taip, jog Lietuvai būtų geriau ne žodžiais, o darbais.

Balsavimas nuo 16 metų. Už ir prieš.
Balsavimas nuo 16 metų. Už ir prieš.

Artėja kovo 1-oji –  tiesioginių savivaldybės mero rinkimų diena. Šis laikotarpis – įtemptas ne tik kandidatams, bet ir rinkėjams. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo nuspręsti, kam atiduoti valdžią, o ką palikti nuošalyje. Kiekvienas balsas gali būti lemiamas. Na, žinoma, jeigu esi pilnametis, 18 metų asmuo. Bet galbūt ir 16-čiai turi, ką pasakyti?

Savanorystė Izraelyje – žydų kultūros pažinimas su arabišku prieskoniu
Savanorystė Izraelyje – žydų kultūros pažinimas su arabišku prieskoniu

24 metų Marija Kučikaitė šįmet – pirmakursė Vilniaus universiteto studentė, po mokyklos savanoriavusi nevyriausybinėje organizacijoje Berlyne, taip pat jau baigusi bakalauro studijas viename iš šio miesto universitetų, o po to dar metus savanoriavusi Izraelyje, kuris atvėrė jai įstabaus Viduriniųjų Rytų regiono duris.

Moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyro – leisti laiką namuose
Moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyro – leisti laiką namuose

Išgirdę tvirtinimą, kad moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyras turėtų laiką leisti namuose, kurdamas jaukią atmosferą ir sukdamasis virtuvėje, turbūt nustebtumėte. To priežastis – mūsų mąstymą apie lytis ir jų padėtį visuomenėje formuojantys stereotipai. Tai tema, kelianti ginčus ir diskusijas ne vienoje valstybėje. Lyčių stereotipai pasirodė įdomi tema ir Vievio neformaliai jaunimo grupei „Nauja karta“. Tad moksleiviai, padedami mokymų vadovo Laimono Ragausko ir vadovės Giedrės Užkurėnaitės, pagal „Erasmus+“ programą įgyvendino jaunimo mainų projektą „Stereotipai tarp vyrų ir moterų skirtingose šalyse“.

Kai svajonės apie JAV tampa realybe
Kai svajonės apie JAV tampa realybe

Dvi merginos – Aistė Karaliūnaitė ir Klaudija Svečiulytė – šiuo metu galėtų pasidžiaugti gyvenimu, panašiu į amerikietiškus paauglių filmus. Abi merginas į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) atviliojo nuo mažens ugdytas noras pažinti naujas kultūras, pamatyti savomis akimis, kas vyksta ten, kur visi slapčia svajoja nuvykti. Kupinos motyvacijos, užsidegimo ir noro „išlipti“ iš komforto zonos – jos tai padarė! Aistė šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje, o Klaudija susikrovė lagaminus iškart po devintos klasės baigimo. 

50 kronų už savaitę Norvegijoje
50 kronų už savaitę Norvegijoje

Ar kada keliavai autostopu? Gal visuomet norėjai, bet taip ir neišdrįsai? Abejonių turėjo ir vilniečiai Linas, Tomas, Jonas, dar vienas Tomas ir Paulius, tačiau jos išsisklaidė praėjusių metų liepos pabaigoje, vaikinams nusprendus aplankyti Norvegijos kalnus. Vienas iš kelionės dalyvių Tomas Mackus ir dabar prisimena šį nuotykį – tai buvo išties smagi kelionė, leidusi nors trumpam pamiršti įprastus patogumus ir taip pat jų dar labiau pasiilgti.

Skandinavistika – vis daugiau populiarumo sulaukianti specialybė
Skandinavistika – vis daugiau populiarumo sulaukianti specialybė

Ar žinojai, kad laimingiausių pasaulio valstybių penketuke puikuojasi net trys Skandinavijos regiono šalys, o Danija jau kurį laiką karaliauja sąrašo viršuje? Tuo patikėti nesunku, juk šiauriau esančios vietos, ko gero, žavi ne vieną jauną žmogų – valstybės garsėja aukštu pragyvenimo lygiu, įspūdinga gamta, modernia visuomene ir laisvu požiūriu į gyvenimiškus dalykus.