Filosofija: studijuoti ar nestudijuoti?
Filosofija: studijuoti ar nestudijuoti?

Senovės filosofų užrašytos mintys, išsaugotos iki šių dienų, laikomos konservatoriškomis ir neveikliomis — štai toks stereotipas sklando visuomenėje. Nesuklysiu sakydama, jog šis gyvenimo tiesas pažinti padedantis mokslas yra kiek pamirštas: mokyklose, priešingai nei senovėje, filosofija kaip pamoka neegzistuoja, o aukštosiose mokyklose studentai, skaitydami filosofinius veikalus, vargiai ką tesuvokia. Tačiau filosofijai esat „nemadingai“, yra žmonių, pasirinkusių ją studijuoti. Šių studijų „už“ ir „prieš“ atskleidė studentas Ugnius Babinskas.

Patys įstabiausi nuotykiai nutinka neformaliojo ugdymo metu
Patys įstabiausi nuotykiai nutinka neformaliojo ugdymo metu

Netikėtai atkeliavus laiškui iš Švedijos, veidą nušvietė šypsena, nes gavau „Youthpass“ iš tarptautinių mokymo kursų „The Power of Non-Formal Education“, vykusių būtent Švedijoje. Tad dalinuosi įspūdžiais apie patyrimus, nutikimus ir išmokimus, kurių šie mokymų kursai tikrai nepašykštėjo.

Universitetas ne universitetinėje aplinkoje
Universitetas ne universitetinėje aplinkoje

Studijuoji Kaune, domiesi politiniu, ekonominiu bei socialiniu valstybės gyvenimu ir nežinai, ką veikti laisvalaikiu? Į šį klausimą tau gali padėti atsakyti Akademinio politologų klubo (AKP) pirmininkė Odeta Bartašiūtė, kuri noriai sutiko papasakoti apie šios organizacijos veiklą.

Stebuklas, gelbėjantis finansus
Stebuklas, gelbėjantis finansus

Vieni iš dažniausiai užduodamų klausimų, kalbant apie finansus, yra: kas tas finansinis raštingumas? ar aš esu finansiškai raštingas? ar fizikai bei matematikai yra raštingi? o žmogus, gaunantis didelį atlyginimą? Apie tai kalba „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Moksleivi, atlik praktiką!
Moksleivi, atlik praktiką!

Greičiausiai kiekvienas vyresniųjų klasių moksleivis žino, koks didelis galvos skausmas jo laukia renkantis profesiją. Pasak VšĮ „Sėkmės mokykla“, tik 10 % Lietuvos mokyklose besimokančių vaikų sąmoningai planuoja savo karjerą. Ką daro kiti? Dažniausiai renkasi mokytis tai, kas sekėsi mokykloje arba remiasi draugų, tėvų ir mokytojų patarimais. Galima greitai suprasti, kad toks planavimas sunkiai gali būti vadinamas planavimu, todėl „Sėkmės mokykla“ siūlo unikalią galimybę 9–12 klasių moksleiviams išbandyti išsvajotas profesijas.

Amžinai stilingas pavasaris kine
Amžinai stilingas pavasaris kine

Šiandien prasideda jubiliejinis 20-asis „Kino pavasaris. Festivalio pasas, kurį organizatoriai suteikė 50-čiai Vilniaus ir Kauno studentų, jau ir mano rankose, tad ši nuostabi galimybė paskatino pažvelgti į festivalio virtuvę iš arčiau bei pasidomėti, kokie filmai šįmet yra patys įdomiausi. O jų – per 250, iš viso – 19743 minutės puikaus ir kokybiško kino, tad klausdama patarimo kalbuosi su Juste Zavišaite – lietuviškų filmų programos sudarytoja. Justė sutiko papasakoti apie festivalio užkulisius, kuriuose pati sukasi jau 6 metus, bei pradžiugino išsamiomis rekomendacijomis.

Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk
Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk

„Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk“ – tokiu šūkiu VšĮ „Jaunimo kelionės“ skatina moksleivius bei jų tėvus apsvarstyti vadinamųjų „gap year“ (laisvų metų) galimybę prieš pasirenkant, ką daryti su savo gyvenimu. Ne paslaptis, kad išsirinkti, ką studijuoti, yra ypač sunku, o ir ne visada visko išmoksi mokykloje ar universitete, todėl vis daugiau jaunų žmonių baigę mokyklą skiria metus sau ir keliauja pamatyti pasaulį. Šiai minčiai pritaria ir tokie universitetai, kaip Harvardas, Prinstonas, Kembridžas bei daugelis kitų, todėl jie drąsina būsimus studentus išnaudoti „gap year“ galimybę, padeda jiems suplanuoti savo metus, kad šie būtų išnaudoti tikslingai, prideda papildomų stojamųjų balų, o kartais net ir finansuoja kai kurias išlaidas.

Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?
Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?

45-erių metų Dalia Elena Abromavičienė yra Vilniaus Minties gimnazijos raštinės vedėja. Turėdama šeimą ir pastovų darbą, ji neįsisupa į kasdieninio gyvenimo karuselę – gyvena aktyviai ir didelę laisvalaikio dalį praleidžia savanoriaudama. „Savanoriška veikla mano gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Apie galimybę savanoriauti maratone sužinojau 2010 m., ten užsiregistravome kartu su dukra. Maratonu metu nugalėtojams kabinome medalius, rašėme padėkas. Gerų emocijų užtaisas paskatino toliau užsiimti savanoriška veikla: užsiregistravau į „U-18“ krepšinio čempionatą, buvau Ukrainos komandos atašė, o kitąmet – vėl maratonas, kalėdinis bėgimas, Dainų šventė“, –  vardina Dalia. Paklausus, kas paskatino savanoriauti, ji užsimena apie permainas šeimoje ir tuometinį norą pradėti naują veiklą, kuri prablaškytų ir suteiktų galimybę realizuoti savo idėjas, bendrauti su žmonėmis.

Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?
Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?

Kaip patys sau atrodome socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje? Savo mintis ir pastebėjimus šiuo klausimu išsakė Knygų mugės metu LRT studijoje-forume susirinkę Lietuvos kultūros tyrimų instituto atstovai: filosofas Naglis Kardelis, poetas Vytautas Rubavičius ir menininkas Kęstutis Šapoka. Daugiausiai apie neigiamą žiniasklaidos ir socialinių tinklų įtaką kalbėję pašnekovai priėjo prie išvados – žmogus pamažu tampa virtualia šmėkla, įstrigusia internete.

„Facebook“ – kelias į mero postą
„Facebook“ – kelias į mero postą

Esame pripratę, jog prieš rinkimus dažniausiai pasipila reklaminės skrajutės, rašikliai su kandidatų informacija ar visur šmėžuojantys pažadai plakatuose. Tačiau tradiciniai būdai užleidžia vietą naujoms reklamų sferoms. Viena iš jų – socialinis tinklas „Facebook“. Suprantama, „Facebook“ – lengviau, pigiau, efektyviau.