Moksleivi, atlik praktiką!
Moksleivi, atlik praktiką!

Greičiausiai kiekvienas vyresniųjų klasių moksleivis žino, koks didelis galvos skausmas jo laukia renkantis profesiją. Pasak VšĮ „Sėkmės mokykla“, tik 10 % Lietuvos mokyklose besimokančių vaikų sąmoningai planuoja savo karjerą. Ką daro kiti? Dažniausiai renkasi mokytis tai, kas sekėsi mokykloje arba remiasi draugų, tėvų ir mokytojų patarimais. Galima greitai suprasti, kad toks planavimas sunkiai gali būti vadinamas planavimu, todėl „Sėkmės mokykla“ siūlo unikalią galimybę 9–12 klasių moksleiviams išbandyti išsvajotas profesijas.

Amžinai stilingas pavasaris kine
Amžinai stilingas pavasaris kine

Šiandien prasideda jubiliejinis 20-asis „Kino pavasaris. Festivalio pasas, kurį organizatoriai suteikė 50-čiai Vilniaus ir Kauno studentų, jau ir mano rankose, tad ši nuostabi galimybė paskatino pažvelgti į festivalio virtuvę iš arčiau bei pasidomėti, kokie filmai šįmet yra patys įdomiausi. O jų – per 250, iš viso – 19743 minutės puikaus ir kokybiško kino, tad klausdama patarimo kalbuosi su Juste Zavišaite – lietuviškų filmų programos sudarytoja. Justė sutiko papasakoti apie festivalio užkulisius, kuriuose pati sukasi jau 6 metus, bei pradžiugino išsamiomis rekomendacijomis.

Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk
Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk

„Nebijok „tarpo“ – savanoriauk, dirbk, keliauk“ – tokiu šūkiu VšĮ „Jaunimo kelionės“ skatina moksleivius bei jų tėvus apsvarstyti vadinamųjų „gap year“ (laisvų metų) galimybę prieš pasirenkant, ką daryti su savo gyvenimu. Ne paslaptis, kad išsirinkti, ką studijuoti, yra ypač sunku, o ir ne visada visko išmoksi mokykloje ar universitete, todėl vis daugiau jaunų žmonių baigę mokyklą skiria metus sau ir keliauja pamatyti pasaulį. Šiai minčiai pritaria ir tokie universitetai, kaip Harvardas, Prinstonas, Kembridžas bei daugelis kitų, todėl jie drąsina būsimus studentus išnaudoti „gap year“ galimybę, padeda jiems suplanuoti savo metus, kad šie būtų išnaudoti tikslingai, prideda papildomų stojamųjų balų, o kartais net ir finansuoja kai kurias išlaidas.

Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?
Savanorystės istorija. Tradicija – pakeliui į Lietuvą?

45-erių metų Dalia Elena Abromavičienė yra Vilniaus Minties gimnazijos raštinės vedėja. Turėdama šeimą ir pastovų darbą, ji neįsisupa į kasdieninio gyvenimo karuselę – gyvena aktyviai ir didelę laisvalaikio dalį praleidžia savanoriaudama. „Savanoriška veikla mano gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Apie galimybę savanoriauti maratone sužinojau 2010 m., ten užsiregistravome kartu su dukra. Maratonu metu nugalėtojams kabinome medalius, rašėme padėkas. Gerų emocijų užtaisas paskatino toliau užsiimti savanoriška veikla: užsiregistravau į „U-18“ krepšinio čempionatą, buvau Ukrainos komandos atašė, o kitąmet – vėl maratonas, kalėdinis bėgimas, Dainų šventė“, –  vardina Dalia. Paklausus, kas paskatino savanoriauti, ji užsimena apie permainas šeimoje ir tuometinį norą pradėti naują veiklą, kuri prablaškytų ir suteiktų galimybę realizuoti savo idėjas, bendrauti su žmonėmis.

Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?
Mes valdome žiniasklaidą ar ji valdo mus?

Kaip patys sau atrodome socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje? Savo mintis ir pastebėjimus šiuo klausimu išsakė Knygų mugės metu LRT studijoje-forume susirinkę Lietuvos kultūros tyrimų instituto atstovai: filosofas Naglis Kardelis, poetas Vytautas Rubavičius ir menininkas Kęstutis Šapoka. Daugiausiai apie neigiamą žiniasklaidos ir socialinių tinklų įtaką kalbėję pašnekovai priėjo prie išvados – žmogus pamažu tampa virtualia šmėkla, įstrigusia internete.

„Facebook“ – kelias į mero postą
„Facebook“ – kelias į mero postą

Esame pripratę, jog prieš rinkimus dažniausiai pasipila reklaminės skrajutės, rašikliai su kandidatų informacija ar visur šmėžuojantys pažadai plakatuose. Tačiau tradiciniai būdai užleidžia vietą naujoms reklamų sferoms. Viena iš jų – socialinis tinklas „Facebook“. Suprantama, „Facebook“ – lengviau, pigiau, efektyviau.

Yra dalykų, kurie nėra „dzin“: valstybės ir visuomenės gerovė
Yra dalykų, kurie nėra „dzin“: valstybės ir visuomenės gerovė

Gyvename Lietuvoje. Tai mūsų valstybė ir vieta, kurioje kuriame savo ateitį. Iš daugelio jaunų žmonių dažnai girdime, kaip Lietuvoje yra blogai: čia nėra darbo vietų, nėra perspektyvų. Lietuvis mėgsta pasakyti: „Kaip galima gyventi Lietuvoje, jei čia dirbant „eina“ vos galą su galu sudurti. Juk bet kokioje kitoje valstybėje „rasi“ daug geriau nei čia.“ Kartais sutikus emigravusį lietuvį, norisi paklausti: „Kodėl išvažiavai? Kodėl palikai savo šeimą, namus, draugus ir išvažiavai?“ Žinoma, atsakymas dažnai būna aiškus... Bet argi negalima nieko pakeisti? Negi negalime padaryti taip, kad Lietuvoje būtų geriau? Negi mes nenorime likti savo gimtoj šaly? Yra posakis: „Jei pats nepadarysi, už tave niekas nepadarys.“ Manau, kiekvienas gimęs ir augęs čia, Lietuvoje, privalo padaryti bent kažką dėl savo valstybės, bent kažką, kad mūsų ateitis Lietuvoje būtų geresnė. Neužtenka pasodinti medį ar iškasti tvenkinį. Mes privalome elgtis taip, jog Lietuvai būtų geriau ne žodžiais, o darbais.

Balsavimas nuo 16 metų. Už ir prieš.
Balsavimas nuo 16 metų. Už ir prieš.

Artėja kovo 1-oji –  tiesioginių savivaldybės mero rinkimų diena. Šis laikotarpis – įtemptas ne tik kandidatams, bet ir rinkėjams. Lietuvos Respublikos piliečiai privalo nuspręsti, kam atiduoti valdžią, o ką palikti nuošalyje. Kiekvienas balsas gali būti lemiamas. Na, žinoma, jeigu esi pilnametis, 18 metų asmuo. Bet galbūt ir 16-čiai turi, ką pasakyti?

Savanorystė Izraelyje – žydų kultūros pažinimas su arabišku prieskoniu
Savanorystė Izraelyje – žydų kultūros pažinimas su arabišku prieskoniu

24 metų Marija Kučikaitė šįmet – pirmakursė Vilniaus universiteto studentė, po mokyklos savanoriavusi nevyriausybinėje organizacijoje Berlyne, taip pat jau baigusi bakalauro studijas viename iš šio miesto universitetų, o po to dar metus savanoriavusi Izraelyje, kuris atvėrė jai įstabaus Viduriniųjų Rytų regiono duris.

Moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyro – leisti laiką namuose
Moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyro – leisti laiką namuose

Išgirdę tvirtinimą, kad moters pareiga yra išlaikyti šeimą, o vyras turėtų laiką leisti namuose, kurdamas jaukią atmosferą ir sukdamasis virtuvėje, turbūt nustebtumėte. To priežastis – mūsų mąstymą apie lytis ir jų padėtį visuomenėje formuojantys stereotipai. Tai tema, kelianti ginčus ir diskusijas ne vienoje valstybėje. Lyčių stereotipai pasirodė įdomi tema ir Vievio neformaliai jaunimo grupei „Nauja karta“. Tad moksleiviai, padedami mokymų vadovo Laimono Ragausko ir vadovės Giedrės Užkurėnaitės, pagal „Erasmus+“ programą įgyvendino jaunimo mainų projektą „Stereotipai tarp vyrų ir moterų skirtingose šalyse“.

Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!