Ką iš tiesų Briuselyje veikia Lietuvos europarlamentarai?
Ką iš tiesų Briuselyje veikia Lietuvos europarlamentarai?

Prabėgo beveik dveji metai nuo paskutinių Europos Parlamento (EP) rinkimų. Šiuo metu 11 Lietuvos politikų dirba Briuselyje, atstovaudami savo rinkėjų interesams, bet ar pakankamai žinome apie jų darbą ir veiklos rezultatus? Ar pakanka gražių žinučių socialiniuose tinkluose ir viešųjų ryšių specialistų paruoštų straipsnių apie politikų darbus, kad susidarytume nuoseklią nuomonę apie tai, ką iš tiesų veikia europarlamentarai?

100 dienų išmokti gyventi
100 dienų išmokti gyventi

2400 valandų, 100 dienų, arba vos daugiau nei 3 mėnesiai. Šimtadienis kiekvienam iš mūsų turi skirtingas reikšmes, kažko pradžią arba pabaigą. Abiturientai su nerimu laukia valstybinių brandos egzaminų, studentai – kaip visada, per anksti prasidedančios sesijos, o karo prievolininkai – tarnybos pabaigos. Nors dažnas abiturientas šį laikotarpį pažymi juoda spalva, tačiau yra dešimtys ir šimtai priežasčių šypsotis ir džiaugtis gyvenimu.

K. Sabolius: filosofija kuria naują pasaulį
K. Sabolius: filosofija kuria naują pasaulį

Klausant pokalbio su Kristupu Saboliu, vienu iš įkūrėjų ir buvusiu žurnalo „Pravda“ redaktoriumi, užplūsta nostalgija ir nusikeli atgal į mokyklos suolą. Būtent šis žurnalas buvo tarsi kokybės ženklas ir būtina tavo įvaizdžio dalis, dėl kurios keliaudavai į Vilnių, kad galėtum įsigyti ir parvežti žurnalą savo draugams. „Pravda“ buvo ne tik žurnalas – skaitydamas tekstus norėjai būti laisvas ir nepriklausomas, prisidėti prie kultūrinio judėjimo bei keisti pasaulį kaip ir šių tekstų autoriai. K. Sabolius pripažįsta, kad „Pravdos“ gyvavimo laikais buvo daug idealizmo.

Tiltų statytojai tarp sunkiai pasiekiamų jaunų žmonių ir „išorės“
Tiltų statytojai tarp sunkiai pasiekiamų jaunų žmonių ir „išorės“

2010 m. Europos Sąjunga išleido ekonomikos augimo ir darbų vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri tarp svarbiausių dešimtmečio uždavinių numato užimtumo bei socialinės įtraukties didinimą. Pripažįstama, kad jaunimo nedarbas, ankstyvas iškritimas iš švietimo sistemos yra opi problema.

Režisierė Virginija Vareikytė: tokios temos jaunimą visgi „kabina“
Režisierė Virginija Vareikytė: tokios temos jaunimą visgi „kabina“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje režisūrą baigusiai Virginijai Vareikytei 2016-ųjų pradžia – kūrybiškai darbinga bei maloni. Būtent sausio pradžioje Lietuvos kino teatruose pasirodė jos ir italų režisieriaus Maxi Dejoie filmas „Aš už tave pakalbėsiu“. Tai dokumentinis filmas, kuriame pasakojama apie sovietų žvalgybos KGB veiklą Lietuvoje bei kalbama su šios veiklos paliestais žmonėmis.

BoredPanda.com: kaip užkariauti pasaulio skaitytojų širdis?
BoredPanda.com: kaip užkariauti pasaulio skaitytojų širdis?

Meno ir kitų kūrybinių projektų tinklapio BoredPanda.com, turinčio 30 mln. skaitytojų visame pasaulyje, įkūrėjo Tomo Banišausko rytas prasideda nuo bent 60 portalų peržiūrėjimų, kur ieškoma turinio, galinčio nugalėti nuobodulį, o vaikino darbo diena trunka bent 13 valandų.

Ugnė Henriko. Kaip gimsta tarptautinės žiniasklaidos vertos idėjos?
Ugnė Henriko. Kaip gimsta tarptautinės žiniasklaidos vertos idėjos?

Projekte „Mama-Dukra“ Ugnė atkūrė savo mamos jaunystės nuotraukas ir sužavėjo britų nacionalinį dienraštį „The Guardian“ ir amerikiečių „The Huffington Post“. Ne mažiau dėmesio sulaukė prieš Kalėdas pasirodęs projektas „Dovana“, kur Ugnė fotografavo močiučių teikiamas dovanas savo anūkėms, taip perteikdama skirtingų kartų santykį. Kaip gimsta tokios idėjos?

Penktadienio – 13-osios – pamokos
Penktadienio – 13-osios – pamokos

Penktadienis. Trylikta. Turbūt kruvinojo penktadienio įvykių fone, Paryžiuje, ši „šėtoniška“ kombinacija įgaus visai kitą prasmę. Šiandien stebėdama socialinius tinklus pamažu nusidažant mėlyna-balta-raudona, ne tik iš pasaulio politikų, bet ir iš pilietiškai nusiteikusio jaunimo girdėdama ryžtą kovoti ir ginti vertybes, kurias Europai ir visam pasauliui kažkada kartu su revoliucijos vėliavomis atnešė prancūzų tauta, su nekantria baime laukiu rytojaus: ar užteks drąsos; ar nepamiršime savo pačių pažado ginti vertybes; kokias pamokas išmoksime iš kruvinojo penktadienio; dėl kokio rytojaus bus paaukota nežmoniškai didelė paryžiečių auka?

#PrayForParis, #PrayForBaghdad, #PrayForLebanon
#PrayForParis, #PrayForBaghdad, #PrayForLebanon

Jau antrą kartą per metus viename labiausiai turistų lankomų miestų – Paryžiuje – kartojasi šiurpą keliantys įvykiai. Teroro aktas, įvykęs kruvinąjį penktadienį, mažiau ar daugiau paveikė kiekvieną iš mūsų. Nesekti naujienų apie šiuos įvykius – neįmanoma: internete, socialiniuose tinkluose, laikraščiuose, televizijoje mirga naujienos, susijusios su esama situacija Paryžiuje. Nepaisant to, 2015 m. lapkričio 13 d. pareikalavo ne tik Prancūzijos aukų.

Ar tik neįsileisime Trojos arklio savo noru?
Ar tik neįsileisime Trojos arklio savo noru?

2015 m. lapkričio 14 d., šeštadienis. Šis rytas kiek kitoks. Toks, kuriam atėjus gali suprasti tikrąją „labo ryto“ reikšmę – sulaukei jo gyvas ir sveikas. Europos kultūros centras bei miestas, į kurį veda mano širdis – Paryžius – penktadienio vakarą paplūdo krauju. Naujausiais duomenimis net 128 nekalti žmonės buvo nužudyti žiauraus ekstremistų išpuolio metu.