Lietuvos išminčiaus istorija: susipažinkim – Algimantas Čekuolis!

Kelionės ir laisvalaikis
2015/06/01

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Rūta Paitian
Jaunasis žurnalistas
Lietuvos išminčiaus istorija: susipažinkim – Algimantas Čekuolis!

Ko gero, nėra lietuvio, kuris nepažinotų Algimanto Čekuolio. Vieni jį žino iš sekmadieninės laidos „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, kiti – iš gausios publicistikos. Bet šiandien – dar kartą apie jį.

A. Čekuolis gimė 1931 m. lapkričio 10 d. Ši asmenybė yra kilusi iš Kielių kaimo (Širvintos), mokytojų šeimos. Galima teigti, jog dėl tėvų profesijos, A. Čekuoliui žinios, jų siekimas ir dalijimasis su aplinkiniais jau nuo mažumės buvo įaugęs į kraują. 1948 m. baigęs Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją dar po penkerių metų įgijo literato išsilavinimą Maskvoje. Turimas išsilavinimas įgalino fiksuoti įspūdžius rašytiniu būdu, tačiau iš kur atsirado meilė kelionėms, solidus aplankytų šalių skaičius bei tapimas poliglotu? Atsakymas paprastas – tai dėl aplinkybių, noro ir didelių pastangų.

Nuo 1953-ųjų prasidėjo A. Čekuolio odisėja po pasaulį. Tapęs vidutinio tralerio bocmanu, nuolat kontaktavęs su įvairių tautų asmenimis, natūraliai pramoko ir jų kalbų. 1964-aisiaisvertėjavo SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje, kur dirbo iki pat 1967-ųjų.
A. Čekuolis pradėjęs eiti atsakingas pareigas neužmigo ant laurų, turtino savo žodyną mokydamasis vakarinėje John Reed kalbų mokykloje, kurią baigė 1966-aisias.. Įdėtas triūsas niekur neišgaravo (juk ne veltui yra sakoma, kad ko išmoksi, to ant pečių nenešiosi), tad šiai dienai A. Čekuolis gali didžiuotis mokėdamas ne vieną ar dvi, o net septynias užsienio kalbas (anglų, ispanų, portugalų, lenkų, rusų, italų ir prancūzų).

Po ilgametės ir idiliškos jūreivio patirties (su kuria įdėmiau galima susipažinti 2000-aisiais išleistame veikale „Šešios progos numirti“) sekė darbai žiniasklaidos srityje: spaudos agentūros „Novosti“ korespondentas Kanadoje, vadovavimas minėtosios agentūros biurui (APN) Lisabonoje bei Madride, savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus vieta, Ispanijos valstybinės spaudos agentūros „EFE“ korespondentas Baltijos šalims, na, o viso to vainikavimas – 1995-aisiais pradėta nemari, laiko patikrinta laida „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

Ši iškili asmenybė yra žinoma ne tik žurnalistikos lygmenyje, bet ir politinėje erdvėje, kai tai dar nebuvo persmelkta politinių batalijų, sąmokslų, bylinėjimosi ir varžymosi dėl garbės, o buvo veržli kova už Lietuvos nepriklausomybę. A. Čekuolis, nors ir nuo 1959-ųjų buvo Tarybų sąjungos komunistų partijos (SSKP) narys, tačiau niekuomet nepasižymėjo kaip socialistinės ideologijos šalininkas. Tarybų  Lietuvos laikais veržlumo, laisvės ir nepriklausomybės siekiai tapo kiekvieno, tėvynę mylinčio, patrioto prioritetu. A. Čekuolis nebuvo išimtis. Vos susikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, jis ne tik tapo jo nariu, bet kaip šios organizacijos iniciatyvinės grupės narys buvo išrinktas 1989-ųjų SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu ir juo išbuvo iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Galbūt skeptikas galėtų kritikuoti, jog nėra reikalo minėti tokios politinės karjeros, nes ji tęsėsi per trumpai, tačiau jis būtų neteisus. Kodėl? Tuo metu buvo dedamas pagrindas to, ką turime šiandien – laisvą, nepriklausomą demokratinę  valstybę, kuria gali didžiuotis kiekvienas Lietuvos pilietis.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, A. Čekuoliui didaktika yra įaugusi į kraują. Natūralu, jog šalia literatūrinių, publicistinių, politinių ir kitų pasiekimų yra ir dar vienas – dėstymas prestižiniame Vilniaus universitete. 1992-aisiais pradėjęs dėstyti derybų ir bendravimo meną paliko savo pėdsaką Komunikacijos fakultete. Ko gero, ne vienas studentas po jo paskaitų išeidavo su naujomis idėjomis.

Akivaizdu, jog už visus A. Čekuolio nuveiktus darbus ir pasiekimus turėtų būti skirti apdovanojimai, tad nenuostabu, jog taip ir yra. Savo kolekcijoje jis šiuo metu turi tokius apdovanojimus, kaip: Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2002 m.), Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžius (2003 m.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos medalis ir kiti ne mažiau svarbūs ar nemažiau reikšmingi apdovanojimai

A. Čekuolis turi panašumą su legendine serialo „Volkeris, Teksaso reindžeris“ žvaigžde Chuck Norris – abu tapę ironiškų palyginimų ar pokštų žvaigždėmis, aišku, skirtinguose lygmenyse. Lietuvių liaudies folklore yra sakoma, jog policininkai pas A. Čekuolį į butą atėję daryti kratos atrado gyvenimo prasmę. Publicistas nepasakoja istorijos, ji pati pasikeičia po kiekvienos jo laidos. Šis žmogus ne tik gimė su akiniais, ne tik ištaiso visas enciklopedijų spragas, ne tik parašė Bibliją, bet ir yra pats šviesiausias žmogus žemėje, kuris vienintelis matomas iš kosmoso.

Nepaisant unikalumo, A. Čekuolis yra paprastas žmogus, mėgstantis panašius dalykus, kaip ir dauguma iš mūsų. Grybavimas, skaitymas, žūklė, važinėjimas dviračiu, kalnų slidinėjimas (būdingesnis jaunesnės kartos atstovams nei senjorams). Visa tai liudija paprastumą, žmoniškumą, na, o šlovės vaisiai, pasiekti sunkiu darbu,  yra sektinas pavyzdys ne vienam jaunam žmogui, kuris dar nėra atradęs savojo kelio arba stokojantis ryžto eiti pirmyn.

Susijusios naujienos Daugiau

Tarptautiniai jaunimo mainai apie piktnaudžiavimą alkoholiu
Tarptautiniai jaunimo mainai apie piktnaudžiavimą alkoholiu
Tarptautiniai jaunimo mainai apie socialines problemas
Tarptautiniai jaunimo mainai apie socialines problemas
Tarptautiniai jaunimo mainai apie socialines medijas
Tarptautiniai jaunimo mainai apie socialines medijas

Susiję straipsniai Daugiau

Kaip nerealias idėjas paversti realybe?
Kaip nerealias idėjas paversti realybe?
Jaunimo mainų patirtys: I want to break free!
Jaunimo mainų patirtys: I want to break free!
„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“
„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“