Instrukcija kaip atsidurti už poliarinio rato ir pasiekti šiauriausią Europos tašką

Kelionės ir laisvalaikis
2011/10/07

STRAIPSNĮ PARENGĖ:

Vaida Stravinskaitė
Jaunasis žurnalistas
Instrukcija kaip atsidurti už poliarinio rato ir pasiekti šiauriausią Europos tašką

Vasara. Ir taip norisi kelionių! Ir taip norisi rašyti apie keliones. Šįkart, šiek tiek pravėdinti galvą patraukime į Šiaurę, tiksliau į Skandinaviją, kuri, sako, per prabangi jaunų žmonių kelionių maršrutams (ar tikrai taip, pasakysiu truputį vėliau). Taigi tavo naujiems nuotykiams – gaivioji Skandinavija, nepasitinkanti žydra jūra, palmėmis ar įkaitusiu smėliu, bet jeigu ir be šių atributų įsivaizduoji atostogas, prisijunk!

Užpoliarė ir šiauriausias Europos taškas

Visų pirma, prisiminkime geografijos pamokas ir išsiaiškinkime, kur siūlau patekti. Poliarinis ratas yra tolimiausia vieta nuo ašigalio, kurioje kartą per metus saulė nepakyla (žiemą) ir kartą nenusileidžia (vasarą), jeigu pasiryši tokiai kelionei vasarą, žinok, kad kuo šiauriau trauksi tuo vėliau tave pasieks naktis, o kirtus poliarinį ratą išvis nepasieks, tik vos pritems.

Šiauriausiu Europos tašku simboliškai laikomas Nordkapp (Šiaurės iškyšulys), nors galima jį pastumti ir dar tolėliau, į salą, esančią šalia Nordkapp. Ir nors pasiekus šį tašką, gamtovaizdis nepasikeis, o nesileidžianti saulė jau nebestebins, kadangi lydės dar šiek tiek prieš poliarinio rato kirtimą, atsidūrimas Nordkapp suteiks keistą saldų pergalės jausmą, todėl keliaujant Šiaurėn labai rekomenduoju turėti šį konkretų tikslą, o ne tik blaškytis (nors tai taip pat įdomu).

Kelionės būdai ir kainos

Mes jauni ir mes neturim pinigų. Tačiau tai neturi trukdyti kelionėms! Nes mes jauni, kūrybingi ir patogumą galintys aukoti dėl nuotykių. Visgi, reikia šiek tiek ir ant žemės nusileisti. Skandinavijos šalyse pragyvenimo lygis labai aukštas, todėl kainos gali kandžiotis.

Siūlau du kelionės būdus: pirmasis, susirasti pigius lėktuvo bilietus į bet kurį Skandinavijos miestą, o iš jo traukiniais ir autobusais judėti kur šiauriau, jei esi studentas, dar gausi 50 proc. nuolaidą (galioja ir lietuviškas studento pažymėjimas). Orientacijai galiu duoti tokį pavyzdį – pusę Suomijos įveiksi maždaug už 50 eurų, iki Nordkapp jau bus apie 100. Antrasis, banalusis, bet vis dar plačiai naudojamas – autostopas. Tokiu atveju, geriausia nuvykti iki Talino ir persikelti keltu į kurį nors Skandinavijos uostą. Keliavimo autostopu šiose šalyse vienintelis trūkumas – tau gali niekas nesustoti, nes tiesiog niekas nevažiuos. Išgąsdinau? Nesijaudink, nors tai tiesa: kuo šiauriau vyksi, tuo mažiau mašinų sutiksi savo kelyje, kadangi šiaurinėje Skandinavijos dalyje labai mažai didelių miestų, tai reiškia ir mažai žmonių, vietovės retai gyvenamos. Tačiau šioje vietoje norėčiau jus nuraminti, nes tarp tų 3 mašinų, kurios pravažiuos per valandą, 2 sustos, vadinasi jūs gal ir ramiau, lėčiau, kaip ir turi būti Šiaurėje, bet judėsit toliau.

Be to, galiu paminėti dar kelis dalykus, kodėl Skandinavijoje verta rinktis autostopą: tai vienos saugiausių Europos šalių, o saugumas ir yra tas faktorius dėl kurio kartais bijoma tranzuoti. Taip pat tranzuojant Skandinavijoje galima išvengti išvažiavimo iš miesto problemos, žinote kodėl? Į miestus nelabai verta ir užsukti, žinoma, jokiu būdu nenoriu nuvertinti Skandinavijos didmiesčių, bet keliaujant šiose šalyse yra daug įdomiau laukinė gamta, ir patikėkit, ji tikrai laukinė, su kelyje sutinkamais, asfaltu kaukšinčiais elniais bei briedžiais (Suomijoje), uolomis, kalnais ir nuo jų krentančiais kriokliais šalia kelio (Norvegijoje) bei akimis neaprėpiamais ežerais (Švedijoje). O jeigu nusprendei lankyti ir miestus, tuomet dar vienas patarimas: elkis kaip vietinis –nuomokis dviratį, nes miesto transportas yra labai brangus, be to, nėra jokių nuolaidų nei studentams, nei jaunimui.

Kelyje, arba 7 dalykai, kuriuos privalai pamatyti/padaryti

Nenoriu pasakyti, kad tėra tik septyni dalykai, kuriuos verta išbandyti keliaujant Skandinavijoje. Tačiau tai yra tie dalykai, kuriuos išbandęs bent truputį pajusi tikrąją, ūkanotą, vėsią, paslaptingą Skandinaviją. Taigi rekomendacinis sąrašas toks:

  1. Skandinaviški roko festivaliai. Jų vasarą Skandinavijos šalyse vyksta tikrai daug, tiek didelių, tarptautinių, tiek mažesnių, kuriuose groja vietinės grupės. Skandinaviški festivaliai turi labai savitą nuotaiką, gal todėl, kad šiose šalyse daug sunkiojo roko mėgėjų, gal ir atšiaurus klimatas kuria atmosferą, bet įtraukti jie moka ir nesvarbu, kad išsimaudai lietuje ir vėliau slidinėji ant žemės ir nebelieka padorių drabužių tęsti kelionei, užsukti į juos bent trumpam labai verta. Apie festivalius klausk informacijos centruose jau kai būsi ten ir patikėk gausi visai nemažą sąrašą festivalių, o keliaudamas žiūrėk, kuris pakeliui, ypač daug festivalių vyksta aplink Helsinkį ir Stokholmą. Be to, ne tokie dideli ir garsūs, tikrai nesikandžioja kainomis, o kartais būna net nemokami.
  2. Elniai. Tiesa sakant, jei keliausi pro Suomiją, jų nepamatyti neįmanoma. Suomijoje yra dviejų rūšių elniai: kažkam priklausantys – tokie bus su varpeliais ant kaklo (visai kaip iš pasakos) arba tik mėgstantys pasiganyti keliuose – prie tokių nesiartink, nes geriausiu atveju jie pabėgs, blogiausiu – bėgsi tu.
  3. Kalnai. Ypač Norvegijoje. Rekomenduosiu Bergeno sritį. Leiskis į juos pėsčiomis (galima ir keltuvu) su šūkiu: „Nėra blogo oro“! Jeigu bus saulėta – prieš tave atsivers nuostabūs vaizdai, jei apsiniaukę, klaidžiosi iki pusės apsemtas rūko, kas irgi privers aikčioti iš susižavėjimo. Tiesa, būk atsargus, pasiimk kompasą arba gerai kalnus pažįstantį vietinį žmogų, nes rūkui labai sutirštėjus, galima labai lengvai pasiklysti (asmeninė patirtis).
  4. Bent vienas kitas didmiestis ant dviračio. Minėjau, kad Skandinavijos gamta įdomesnė už miestus, tačiau bent keletą jų aplankyti galima ir verta, o dviratis yra ta priemonė, kuri leis įsilieti į skandinaviško didmiesčio gyvenimą. Čia dviratininkams sudarytos puikiausios sąlygos ir visi jomis naudojasi. Dviratis skandinavams ne tik transporto priemonė, tai jau galima priskirti jų gyvenimo būdui. Pabandyk besivažinėdamas pasiklysti mieste, kol vėl suprasi, kur esi, būsi pamatęs visą miestą. Be to, kai kuriuose miestuose įmanoma dviratį gauti ir visai nemokamai. Daugiau informacijos gali rasti čia: http://www.freebike.no/bikerental.html
  5. Nakvynė jurtoje. Jurta yra Skandinavijos vietinių gyventojų, klajoklių tradicinis būstas. Tiesa, pačių samių galbūt ir nesutiksi, tačiau jurtų tavo kelyje pasitaikys nemažai, kadangi ir įprastai gyvenantys skandinavai jas stato įvairiais tikslais. Yra specialiai keliautojams skirtos jurtos (lyg kokios įdomesnės stovyklavietės), tačiau jos mokamos. Aš siūlau tiesiog pasiprašyti pas kelyje pamatytos jurtos savininką, iš patirties galiu pasakyti, kad gausi ne tik sutikimą, bet ir šviežios skandinaviškos žuvies pasmaguriauti. Be to, kalbant apie žuvį, reikia paminėti, kad žūklė yra dar vienas dalykas, kurį verta pabandyti, meškerę mielai paskolina žvejojantys vietiniai.
  6. Golfas. Būtent Skandinavijoje pirmą kartą išbandžiau šį žaidimą. Geriausi ir didžiausi laukai yra Švedijoje ir jų yra tikrai daug, taigi kad ir kurį Švedijos regioną pasirinktum pasisvečiuoti, patikėk, jame bus bent keletas golfo laukų. Be to, jaunimui bei studentams taikomos nemažos nuolaidos. Vasarą užpoliarėje dėl nenusileidžiančios saulės galima žaisti visą parą, laikas laukuose dėl užplūdusio azarto prabėga nejučia.
  7. Mūsų protėvių piešiniai olose. Jau visai priartėjus prie Nordkapp, turėtumėte pravažiuoti Altą, miestelį Suomijos šiaurėje. Čia siūlau trumpam sustoti ir susiradus informacijos centrą pasiklausti, kaip nukakti iki olų, patikėk, iškart supras iki kokių olų. Tūkstančiai piešinių olose dar iš priešistorinių laikų, saugomų UNESCO ir į vieną šiauriausių Europos miestų, traukiantys smalsuolius ir mokslininkus, nepaliks abejingų. O taip, net šiame atšiauriame kampelyje jau prieš tūkstančius metų gyveno žmonės. Be to, yra ola, kurioje ir jūs galėsit nupiešti šių laikų mamutą ateities kartoms.

Tokia ta šiek tiek laukinė ir kartu labai moderni Skandinavija. Be abejo, kiekviena Skandinavijos šalis verta atskiro straipsnio, tačiau siekiant nukakti iki šiauriausio Europos taško, daugiausiai nuotykių išlošit susidarę maršrutą, kuris kerta visas 3 šalis: Švediją, Suomiją ir Norvegiją. Pabaigai galiu paminėti, kad pasiekti Nordkapp ir mėgaujantis pačia kelione reiks apie 2 savaičių, kurios, jei kažkiek atsižvelgsit į mano išbandytus studentiškus patarimus, kainuos iki 1000 litų. O dabar pakuojam kuprines, nepamiršdami vilnonių kojinių, lietaus apsiausto, kompaktiškos palapinės ir traukiam į laukinį gamtos glėbį!

Susijusios naujienos Daugiau

Atlik praktiką FOMOSO
Atlik praktiką FOMOSO
Tarptautiniai jaunimo mainai: ieškomas grupės lyderis
Tarptautiniai jaunimo mainai: ieškomas grupės lyderis
Apmokama praktika „Renkuosi Lietuvą“
Apmokama praktika „Renkuosi Lietuvą“

Susiję straipsniai Daugiau

„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“
„Sunku yra mums gyventi, todėl mes taip darome“. Festivalis „Kilkim žaibu XIX“
Kelionės po Europą – tarp Varšuvos ir Frankfurto
Kelionės po Europą – tarp Varšuvos ir Frankfurto
Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą
Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą