Jokių sensacijų apie pabėgėlius – gerumas nieko nekainuoja

Europos Sąjunga
2016/07/27
Jokių sensacijų apie pabėgėlius – gerumas nieko nekainuoja

Šiuo metu į Europą plūsta pabėgėliai. Tu sėdi savo jaukiuose namuose, skaitai straipsnius, žiūri filmus, gaudai pokemonus, o pabėgėliai miškais, jūromis, visais įmanomais legaliais ir nelegaliais būdais plūsta į Europos Sąjungos šalis, ieškodami to, ko Žemėje nėra: Rojaus, Edeno sodų, uždraustųjų vaisių. Ar tai viskas, ką žinome apie plūstančiuosius į mūsų šalis? Ar jie čia atvyksta ieškoti geresnio gyvenimo, ar, kaip parašyta jiems socialinį statusą suteikiančiuose dokumentuose: tampa pabėgėliais arba prieglobsčio prašytojais. Žiniasklaida skambina pavojaus varpais: kas bus, kai į Lietuvą suplūs pabėgėliai. Turime tau naujieną: jie jau čia – nuo 1951 metų.

Kas yra pabėgėlis?

Pabėgėlis – tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Detalų pabėgėlio apibrėžimą galima rasti 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlio statuso, šią konvenciją yra ratifikavusios visos 193 Jungtinių Tautų organizacijos narės, tarp kurių – ir Lietuva.

Pirmosios sensacingos antraštės apie į Lietuvą atvykusius pabėgėlius pasirodė dar 2006 m. Tuo metu Lietuva priėmė apie 400 asmenų iš skirtingų pasaulio vietų. Pasaulyje prieš dešimtmetį buvo skaičiuojama apie 8,4 mln. pabėgėlių, šiuo metu – 21 mln. ir apie 300 tūkst. prieglobsčio prašytojų. 2006 m. į Lietuvą pasitraukę (daugiausia) čečėnai ir afganistaniečiai dabar jau nebe pabėgėliai – jiems suteikta Lietuvos pilietybė.

Skaičiai kalba patys už save: per vieną minutę 24 asmenys  pasaulyje yra išvietinami (angl. displaced). Sirija – viena problematiškiausių šalių, iš kurios, dėl grėsmės gyvybei jau pasitraukė apie 5 mln. sirų. Tai, kas ten vyksta jau 5 metus, kaip pastebi Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovas Viktoras Siniovas, galima įvardinti vienu žodžiu – pragaras. Iš tėvynės pasitraukę sirai daugiausia apsigyvena Turkijoje – jų ten priimta apie 2,5 mln. Didėjant neramumų grėsmei, skaičiuojama, jog netolimoje ateityje potencialių pabėgėlių skaičius pasaulyje gali išaugti iki 40 mln.

Beje, Europos valstybės yra mažiausiai pabėgėlių priimančios valstybės pasaulyje. Didžiausius pabėgėlių srautus priima Pakistanas (daugiausia – pasitraukusių iš Afganistano), Libanas, Iranas, Etiopija, Turkija. Europoje pirmauja Vokietija, Rusija (dėl apsigyvenusių ukrainiečių), Prancūzija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Italija. Daugiausia prašymų suteikti prieglobstį pasaulyje gauna JAV, Švedija, Rusija (pgl. gautų prašymų skaičių šalies mastu). 2015 m. Europos Sąjungą pasiekė apie 1 mln. dėl grėsmės atvykusių asmenų, Lietuvą – apie 300. Deja, pabėgėliai iš nesaugių gimtųjų žemių desperatiškai traukiasi neapgalvotais, gyvybei pavojingais būdais. Vasaros kurortų apsupta Viduržemio jūra pastaraisiais metais savo gelmėse amžino poilsio priglaudė 3 771 asmenis, nesaugiais laivais, valtimis ir plaustais bandžiusius pasiekti išsvajotos ramybės ir galimybių žemės – Europos – krantus.

Kur ir kaip pabėgėliai gyvena Lietuvoje?

Iš karo zonų ar kitų neramumų krečiamų teritorijų, kuriose kyla grėsmė dėl gyvybės ar saugumo, asmuo perkeliamas į pabėgėlių stovyklas, esančias įvairiose šalyse. Stovyklose didžiausią grėsmę jaučia vienišos merginos ir moterys – joms galimai tenka susidurti su seksualine prievarta, jas stengiamasi kuo greičiau iškeldinti į pabėgėlių centrus. Prašymų iškeldinti (angl. resetlement) skaičius yra kur kas didesnis nei realūs įvykdyti perkėlimai ir galimybės tai padaryti. Valstybėse nėra pakankamai vietų skubiam perkėlimui įvykdyti.

Praėjusiais metais Lietuva buvo supurtyta „pabėgėlių krizės“. Pasak V. Siniovo, šią krizę sukėlė sensacingas antraštes kuriantys naujienų portalai, nes su pabėgėliais dirbančių organizacijų buitis niekaip nepakito: nuo 2015 m. į Lietuvą atvyko 39 pabėgėliai. Tiesa, apie tai sužinojome todėl, kad jie buvo fotografuojami ir filmuojami vos atskridę į oro uostą, kai apie anksčiau pabėgėlių centruose įsikūrusių užsieniečių (ir ten jau kuris laikas gyvenančių) kasdienybę buvo nutylima.

Pasiekę Lietuvą, pabėgėliai keliami į Pabradės užsieniečių registracijos centrą arba į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Pabradėje apgyvendinami sulaikyti asmenys, užsienio šalių piliečiai, nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. Rukloje – pabėgėlio statuso suteikimo laukiantys arba prieglobsčio prašytojai. Jų buitis centruose kukli, Pabradės centras primena kalėjimą, Ruklos centras apsuptas gamtos ir miško.  Nuo akimirkos, kuomet pabėgėlis atsiduria pabėgėlių priėmimo centre, prasideda asmens integracija į šalį, kurioje jis įvietintas. Integracijos sistema Lietuvoje yra problemiška: šis procesas, kaip sako V. Siniovas, prasideda nuo individualaus būsto radimo ir interakcijos su vietiniais gyventojais. Pabėgėlių gaunamos pajamos dažnai nesuteikia prabangos nuomotis būstą ir gyventi ne pabėgėlių centruose ir iš ten nukeliauti iki artimiausių miestų, stebėti įprastą Lietuvos žmonių gyvenimą, pramokti kultūros, ieškoti darbo galimybių. Tiesa, Lietuvos valstybė užtikrina 120 nemokamų lietuvių kalbos valandų pamokoms, tačiau net ir išklausę pamokas, užsieniečiai vargiai gali tikėtis kvalifikuoto darbo. Kita problema – kvalifikacijos nustatymas. Jei į Lietuvą atvykstantis žmogus gimtojoje šalyje dirbo gydytoju ir yra praradęs savo kvalifikaciją įrodančius dokumentus, tęsti praktikos mūsų šalyje jis negali dėl teisinių niuansų. Beje, pabėgėlių centruose yra galimybė pabendrauti su darbuotojais, kurie dažniausiai nemoka anglų kalbos ir geba kalbėti tik rusiškai. Todėl į Lietuvą atvykę pabėgėliai kur kas greičiau ir lengviau išmoksta bendrauti rusų kalba.

Buitinės sąlygos, žinoma, pabėgėliams geresnės turtingesnėse valstybėse. Pabėgėlių rojumi kartais tituluojama Švedija: ten kur kas aktyviau veikia pabėgėlių integracijos sistema, pirma žmonių pažintis su šalimi neprasideda nei įkalinimo įstaigoje, nei miškais atskirtoje teritorijoje. Tiesa, Švedijos finansinės galimybės leidžia pasitikti krizės ištiktus asmenis, pasiūlant įspūdingesnę materialinę gerovę, tačiau ar galime teigti, kad švedai – svetingesni dėl to, kad yra turtingesni? V. Siniovas primena, kad svarbiausias užsieniečio sėkmingos integracijos faktorius – ne šalies, į kurią atvykstama, BVP rodikliai, ne institucijų sienų grožis ir lovos čiužinių komfortas. Tai vietinių gyventojų nuoširdumas ir geranoriškumas.

Socialinės apklausos Lietuvoje rodo, jog daugiau nei pusė šalies gyventojų yra nusiteikę priešiškai pabėgėlių atžvilgiu: žmonės mano ir tiki, kad galima ir reikia neįsileisti pabėgėlių. Su baime ir grėsme laukia jų – nusikaltėlių, piktavalių, kitataučių. Ksenofobiškas nuotaikas, be jokios abejonės, įdiegia žinių apie realias situacijas, stoka. Pabėgėliai jau čia. Dar nuo praėjusio amžiaus. Yra sėkmės istorijų, kuomet jie integruojasi į mūsų šalį, dirba, kuria darbo vietas, sukuria šeimas.

V. Siniovas prisimena susitikimą su iš Maltos pabėgėlių stovyklos į Lietuvą perkelta, tuomet dar jaunute ekonomikos studente, etiope Eskedar Tilahun: „Tuo metu Lietuvoje buvo žiema. Pilna sniego. Su Eskedar kalbėjomės anglų kalba, paklausiau, ar ji turi „winter shoes“ (angl. žieminiai batai)? Pamenu nuostabos kupinas jos akis ir klausimą: kas yra „winter shoes“ ir kuo jie skiriasi nuo paprastų batų?“.  Šiandien Eskedar gyvenimas – tikra sėkmės istorija. Ji gyvena Vilniuje, baigė ekonomikos studijas, sukūrė šeimą su karininku Mindaugu Mastavičiumi, augina du sūnus, įkūrė verslą.

Ar galime neįsileisti pabėgėlių?

Trumpai tariant, negalime. Turime teisinių (ir, norisi tikėti, visų pirma, moralinių) įsipareigojimų, kuriuos vykdyti mus įpareigoja Europos Sąjunga, Ženevos Pabėgėlių konvencija ir, galiausiai, Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje numatoma, kad iš šalies negalima išleisti žmogaus, kuriam gresia realus pavojus gimtinėje.

Ką galiu padaryti aš?

Pirmi žingsniai – patikimos, oficialios informacijos ieškojimas ir analizė. Atsiribojimas nuo sensacijas kuriančių antraščių. Kaip pastebi V. Siniovas, žiniasklaidos sukurtos „pabėgėlių krizės“ Lietuvoje niekada nebuvo. Mūsų šalis nuolat priima prieglobsčio prašančius asmenis, juos apgyvendina ir įkurdina. Kaune veikia pabėgėlių dienos centras, į kurį kviečiami visi norintys ir galintys prisidėti prie pabėgėlių integracijos. Į centrą atkeliauja įvairių tautybių žmonės, taip pat ir mūsų kaimynai ukrainiečiai, baltarusiai. Juos galima imti papildomai mokyti lietuvių kalbos, pabendrauti, atskleisti lietuvių kultūros ir gyvenimo ypatumus. Kiekvienam savarankišką gyvenimą pradedančiam ar ketinančiam pradėti žmogui, reikalingas mentorius, išmanantis šalies institucijų darbą, galintis savanoriškai tarpininkauti, kitaip tariant – padėti sukurti naują gyvenimą žmogui, kuris save kartą jau yra praradęs.

Vieną dieną, atslūgus neramumams, pabėgėliai galės ramiai grįžti į savo šalį. Tačiau, kaip rodo istorija – tai nedažnos patirtys. Dauguma jų įsitvirtins kitose šalyse, taps jų piliečiais, kurs gerovę sau ir kitiems, o galbūt taps mūsų tautos ir istorijos dalimi.

Nepamiršk, kad atvykstančiam žmogui labai svarbus vietos gyventojų dėmesys ir požiūris: pabėgėliams nereikia deimantų, prabangių butų ir naujausių automobilių. Jie to nesitiki. Radę užuovėją nuo kurtinančių bombų, prievartos, agresijos, jie ieško šilumos ir žmogiškumo, kuris nematuojamas pinigais – gerumas nieko nekainuoja.

Susijusios naujienos Daugiau

18-mečiai! Prasideda registracija kelionės bilietui gauti
18-mečiai! Prasideda registracija kelionės bilietui gauti
18-mečių dėmesiui! #DiscoverEU
18-mečių dėmesiui! #DiscoverEU
Virtuali „Erasmus+“  – jau realybė
Virtuali „Erasmus+“ – jau realybė

Susiję straipsniai Daugiau

EYE – renginys, siekiantis įtraukti jaunimą į politiką
EYE – renginys, siekiantis įtraukti jaunimą į politiką
Kokia yra ES ateities vizija?
Kokia yra ES ateities vizija?
Europos jaunimo sambūris: ES reikia šviežių minčių
Europos jaunimo sambūris: ES reikia šviežių minčių
Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!