Kelionės be pėdsakų
Kelionės be pėdsakų

Džiugu, kad vis daugiau jaunų žmonių mažais žingsneliais kasdien prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet nepamirškime to ir keliaudami. Turizmas klimatui daro labai didelę žalą. Pasaulinės pandemijos metu dėl sustojusių kelionių smarkiai sumažėjo oro užterštumas, žemės vibracija, miestuose užfiksuoti laukiniai gyvūnai, į prieplaukas sugrįžo delfinai. Tačiau visa tai – laikina. Kai vėl krausimės lagaminus, sustokim akimirkai pagalvoti, kaip keliauti po savęs nepaliekant pėdsakų. Tinklaraštininkė Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis dalinasi mintimis ir patarimais apie keliones ir tvarų mobilumą. Socialiniuose tinkluose galime matyti jos kelionę, atskleidžiančią meilę žemei, akimirkas iš kelionių, kasdienius atradimus bei įkvepiančias mintis. 

Lytis solo kelionėje – ne stabdys!
Lytis solo kelionėje – ne stabdys!

Dažnai niekuomet vieni nekeliavę žmonės savo pirmąją solo kelionę įvardija kaip dievišką ir niekam neprilygstamą patirtį. Visgi solo keliavimas Lietuvoje nėra labai plačiai paplitęs, o tokius nuotykių ieškotojus žmonės neretai vadina vienišiais ar keistuoliais. O pasaulyje tokių kelionių tendencija nuolat auga. Tai rodo ne tik išaugęs „Google“ paieškų „solo travel“ skaičius, bet ir pavienių lėktuvo bilietų pirkimas. Oficialiais statistikos duomenis, net 84% visų solo keliautojų sudaro moterys. Moterys greičiau linkusios užmegzti pokalbius bei ryšius, tačiau argi keliauti be kompanijos visada saugu ir paprasta? Kalbiname bendraamžius, užkietėjusius kelionių fanatikus – Ievą Korsakaitę bei Andrių Simankovą. Ieva savo laisvus metus išmainė į tris mėnesius keliavimo austostopu nuo Utenos iki pat Stambulo. Andrius, tarp Berlyno ir Dubajaus gyvenantis dvidešimtmetis, neįsivaizduoja savaitgalio be skrydžio, o Šiaurės ašigalį aplankė net du kartus. 

Mergina, kuri bandė išspręsti maisto švaistymo problemą
Mergina, kuri bandė išspręsti maisto švaistymo problemą

Darbų paklausa bėgant metams sparčiai keičiasi, rašo „The Economist. 41 šalyje atlikta penkiolikmečių apklausa parodė, kad 4 iš 5 apklaustųjų pasirinko tradicines, tokias kaip gydytojai, mokytojai, verslo vadybininkai ar teisėjai, profesijas. Tačiau daugelio žmonių patirtis rodo, kad po daugybės metų tie patys žmonės dirbs pagal profesiją, apie kurią paauglystėje nieko nenutuokė. Visgi yra žmonių, kurie save trokštamoje srityje realizuoja nuo pat mokyklos laikų ir toje srityje jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Būtent tokia yra mūsų pašnekovė Gabija Imbrasaitė, kuri, būdama dvyliktokė, Europos Parlamente ir Komisijoje pristatė ne vienerius metus trukusio tyrimo rezultatus. Skaitytojams Gabija papasakos, kas ją pastūmėjo prisidėti prie globalių problemų sprendimo pasitelkiant mokslą ir kokių iššūkių pažeria mokslininko darbas.

Kokia kelionių prasmė?
Kokia kelionių prasmė?

Keliauti ir pažinti naujas vietoves mums visiems tapo įprasta. Judame iš vienos vietos į kitą kiekvieną dieną ir net nepriklausomai nuo situacijos, nes dabar esame laisvi ir nevaržomi žmonės, kurie nori sužinoti bei pamatyti vis daugiau ir daugiau. Gražūs vaizdai internete ar tinklaraštininkų užfiksuoti kadrai, kuriuos matome socialiniuose tinkluose ko ne kiekvieną dieną, priverčia susimąstyti apie savo kelionių ateities planus. Kaip keitėsi keliautojų poreikiai ir galimybės, puikiai apibūdina bėgantys metai ir dabartiniai keliautojų pavyzdžiai, kurie savo sukurtu turiniu apie keliones dalijasi viešose erdvėse.

Nepaisydami aplinkybių, mes atrodysim stilingiausiai
Nepaisydami aplinkybių, mes atrodysim stilingiausiai

Drabužių jūroje paskendęs kambarys šiomis dienomis pas dažną žmogų jau nieko nebestebina, nors ir faktas, kad drabužių rinka yra antra didžiausia mūsų planetos teršėja, o žmonės 2014 metais nusipirko 60% daugiau drabužių nei 2000, bet jų dėvėjimo trukmė sutrumpėjo dvigubai dar vis šokiruoja kiekvieną. Klausi, kaip tai įmanoma? Nori irgi būti stilingas ir tuo pačiu neteršti mūsų Žemės? Gatvių stileivos tau turi paprastą atsakymą – rinkis dėvėtų drabužių parduotuves arba palaikyk ekologišką madą kuriančias drabužių linijas. 

Darnaus vystymosi tikslai
Darnaus vystymosi tikslai

Darnaus vystymosi tikslai (DVT) buvo priimti 2015 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu. Patvirtindamos šią 17 tikslų darbotvarkę, visos pasaulio valstybės įsipareigojo kartu dirbti vardan taikios, darnios ir visiems palankios ateities. 

„Fridays for Future“ – negyvoje planetoje ateities nėra
„Fridays for Future“ – negyvoje planetoje ateities nėra

„Fridays for Future“ (liet. Penktadieniai už ateitį) judėjimas prasidėjo dar visai neseniai, 2018 metų rugpjūtį, kai 15-metė moksleivė Greta Thunberg atsisakė eiti į mokyklą penktadieniais ir pradėjo protestuoti prie Švedijos parlamento. Jos propaguojamos idėjos greitai pasklido socialiniuose tinkluose ir protestai išplito į kitus pasaulio didmiesčius. „Fridays for Future“ pagrindinė idėja – kovoti su pasaulį niokojančia klimato krize, priverčiant valstybių politikus susivokti ir priimti įstatymus, užkertančius kelią oro, vandens ir gamtos taršai. 

Klimato kaita žaliojoje planetoje
Klimato kaita žaliojoje planetoje

Klimato kaita – didžiausia šių laikų problema. Besikeičiančios oro sąlygos kelia grėsmę sveikatai bei efektyviam gamtos išteklių paskirstymui. Visi svarbiausi veikėjai, kaip: Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga, bando atrasti efektyvias strategijas sumažinti klimato kaitos žalą ir kovoti su globalia problema kol ši netapo katastrofa.

Lentvario jaunimas ir projektas „Čiotkai“
Lentvario jaunimas ir projektas „Čiotkai“

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, viena iš didesnių problemų yra išlikusi diskriminacija ir lyčių nelygybė. Lentvario jaunimas neapsikentė ir pradėjo su šia problema kovoti savarankiškai. Jie  susibūrė į grupę ir pradėjo regzti planus, kaip Lentvarį paversti gražesniu ir tolerantiškesniu miestu, kuriame kiekvienas būtų priimtas toks, koks yra. Taip gimė idėja solidarumo projektui „Čiotkai“. Projekto koordinatorei pasakius, kad žmonėms reikia ko nors „čiotko“, pavadinimas taip ir prilipo toks.

Patarimai rašant CV!
Patarimai rašant CV!

Žengiant pirmuosius žingsnius karjeros srityje turbūt pirmasis dalykas, apie kurį turėtume pagalvoti – geras gyvenimo aprašymas. Nuo ko pradėti? Kokius pasiekimus bei savybes išskirti? Kokį kalbos toną pasirinkti?