Teigiamas jaunimo vystymasis XXI a.

2018/06/13
Teigiamas jaunimo vystymasis XXI a.

Viena iš Europos jaunimo sambūrio temų, kuris vyko 2018 m. birželio 1–2 d. Strasbūre, buvo teigiamas jaunimo vystymasis XXI amžiuje. Dalyviai iš įvairių Europos kampelių galėjo pasidalinti savo patirtimi ir taip pat diskutuoti su ekspertais, kurie dalino patarimus bei būdus, galinčius padėti spręsi jaunimo vystymosi problemas. Juk įžengę į XXI a. tikimės, kad jaunimas gali atlikti svarbų vaidmenį ieškant naujų principų, kurie leistų stabilizuoti pasaulio politinę santvarką.

Ypatingos aplinkybės, pavyzdžiui: globalizacija, informacinės komunikacijos technologijos ir imigracija yra pabrėžiami kaip veiksniai, turintys įtakos jaunimui. Mokyklos, vyriausybės, komercinis sektorius bei organizacijos turi į juos atsižvelgti. Tai yra potencialios ir konstruktyvios jėgos, skatinančios įsitraukimą, nes gali pripažinti jaunimo stipriąsias puses ir daugiausia dėmesio skirti pažangių jaunų žmonių gebėjimų ugdymui. Jaunimui suteikiama užduotis – kurti ateitį, o, tuo tarpu, visuomenės pareiga yra suteikti jauniems žmonėms pakankamus išteklius ir tvirtą pagrindą atlikti šią užduotį. Profesionalų rekomendacijos yra pagrįstos šiuo abipusiu santykiu.

Pagrindiniai teigiamo jaunimo vystymosi aspektai

Taigi, kas yra teigiamas jaunimo vystymasis ir kaip jį pasiekti? Tai yra galingas, išmatuojamas konstruktas, kuris susideda iš keturių pagrindinių aspektų: kompetencijos, pasitikėjimo, charakterio ir rūpinimosi. Šie aspektai apima emocinį intelektą, apie kurio svarbą vis dažniau girdime diskusijas viešojoje erdvėje. Trumpai apžvelgsiu kiekvieną iš sudedamųjų dalių.

Kompetencija – tai teigiamas požiūris į savo veiksmus konkrečiose srityse, įskaitant socialinę, akademinę, pažintinę ir profesinę sritis. Socialinė kompetencija priklauso tarpasmeniniams įgūdžiams (pvz., konfliktų sprendimas). Nepriklausomas pranašumas, kurį teikia kompiuterinė technologija, padeda studentams mokantis, taip sudaro sąlygas reflektuoti ir kurti žinias, pagrįstas jų įgūdžiais bei tikslais. Skaitmeninis mokymasis gali padėti jaunimui pasiekti vertingų XXI a. gebėjimų, įskaitant kompetenciją pagrindiniuose dalykuose, sprendimų priėmimą.

Antrasis teigiamo vystymosi aspektas – pasitikėjimas. Pernelyg dažnai žmonės nė nenutuokia, ką iš tikrųjų sugeba, kadangi visą gyvenimą jiems buvo kalbama vien apie tai, ko jie nesugeba. Kai jaunas žmogus žengia į pilnametystę, jis labiau suvokia, kad jis jau yra savarankiškas asmuo. Jis stengiasi būti atsakingu ir tinkamai elgtis. Pradeda formuotis moralinės vertybės, pripažįstama kultūra ir individualūs skirtumai. Tačiau nepriklausomame pasaulyje dauguma paauglių vertinami pagal savo išvaizdą, socialinę padėtį ir tai gali sukelti nepasitikėjimą. Jaunimo ugdymo organizacijos turi suteikti įgūdžių ir žinių, kurios padėtų jaunimui pozityviai vertinti save.

Charakterio vystymas padeda jaunimui vertinti ir reaguoti į etinius aspektus. Tai yra kažkas, ko šiandieninei visuomenei reikia daugiau, nei kada nors anksčiau. Paaugliai žiūri į paauglius, kurie savo ruožtu žvelgia į suaugusius. Tyrimai rodo, kad dažniausiai jaunimo požiūrį gali teigiamai paveikti jaunesni vaikai ar bendraamžiai. Svarbu pabrėžti, kad paaugliams reikia tinkamų autoritetų, kuriais jie galėtų sekti.

Jaunimo emociniam intelektui itin svarbu rūpestingumas – gebėjimas suprasti kitus ir identifikuoti jų jausmus. Jaunimo organizacijos suteikia galimybę jaunimui kurti rūpestingus santykius su bendraamžiais, prisidėti prie visuomenės gerovės visuomeninių projektų metu ar bendrauti su rūpestingais jaunimo darbuotojais, mokytojais, kurie rodo pavyzdį. Organizacijos skatina jaunimą suprasti jų asmenines emocijas ir tai, kaip jos gali veikti aplinkinius žmones. Tai yra procesas, kuris sukuria saugią aplinką grupėje, kurioje kiekvienas narys jaučiasi saugus.

Kiekvienas su jaunimu dirbantis žmogus gali prisidėti prie jo teigiamo vystymosi

Kiekviena mokykla, organizacija yra konstruktyvi jėga, kuri gali paveikti jauną žmogų. Tik sąmoningai naudodama savo jėgą ir diegdama pagrindines vertybes bei įgūdžius jaunimui, gali pasiekti rezultatą – įpareigoti išsaugoti valstybę ir tobulinti ją žmonijos gerovei. Juk kompetentingas, pasitikintis, disciplinuotas ir rūpestingas žmogus gali siekti aukštesnės valdžios politikoje ir tinkamai formuoti valstybę. Pagal amerikiečių rašytojo, psichologo D. Golemano atliktus tyrimus šie pagrindiniai aspektai – kompetencija, pasitikėjimas savimi, charakteris, rūpestingumas – nurodo emocinį intelektą, kuris yra svarbesnis už intelekto koeficientą.

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.

Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!