Pabėgėlių stovykla iš arti: realijos, dialogai, įspūdžiai

Kelionės ir laisvalaikis
2017/07/13
Pabėgėlių stovykla iš arti: realijos, dialogai, įspūdžiai

PABĖGĖLIAI.

Šis vienas žodis sukelia tiek įvairių minčių, kiek tėvai tesugeba prisigalvoti, kai jų vaikas neatsako į skambutį. Nelaimės, terorizmas, skausmas, išnaudojimas, karas, vargas – čia dar ne viskas, su kuo yra siejami pabėgėliai. Tačiau ar tai nėra paviršutiniškas požiūris, besiremiantis keletu neigiamų pavyzdžių? To paklaustų ir vilnietė Simona Aleksandravičiūtė, šiuo metu dalyvaujanti kultūrinėje, dešimtį mėnesių trunkančioje mainų programoje Šveicarijoje. Balandžio viduryje jai teko pabuvoti pabėgėlių stovykloje Italijoje ir pamatyti ją iš arti, o šiandien savo patirtimis ji dalijasi su visais. 

Nuo ko viskas prasidėjo?

Simona iš Lietuvos yra išvykusi su Youth For Understanding organizacija. Ši organizacija rengia įvairius projektus bei išvykas. Viena tokių išvykų buvo kelionė į Italiją. „Antrąją balandžio savaitę mes išvykome į „Routes&Rootes“ renginį, kurio pagrindinis tikslas buvo atkreipti dėmesį į migracijos problemas ir pabėgėlių stovyklas“, – prisimena pašnekovė. Savo internetiniame dienoraštyje (nuoroda: https://manodebesys.blogspot.lt) ji rašo: „Nors ilgai svarsčiau dėl kainos, norėjimas sužinoti, ar dar išgirsiu tai, ko nesu girdėjusi, geriausia draugė Rūta, ten irgi dalyvausianti, bei mintys apie picas mane prisiekdino, kad nesigailėsiu.“

Išankstinė nuomonė apie pabėgėlius

Savo pasaulėžiūrą Simona laiko liberalia, tačiau neneigia, jog į pabėgėlius žiūrėjo gan skeptiškai. Pašnekovė aiškina: „Nebijau dėl „kultūros išsaugojimo“ ar baltųjų žmonių praretėjimo, tačiau teroristinės atakos kiek atbaido.“ Esą Simona ir seniau supratusi, jog ne visi pabėgėliai yra teroristai, ne visi jie atvyksta turėdami piktų kėslų, galinčių skaudžiai pakenkti aplinkiniams. Tačiau pašnekovę neramino pabėgėlių atrankos patikimumas ir jos stiprinimo galimybės. Galiausiai, Simona patvirtina, jog tokių baimių nebeliko.

Apsilankymas pabėgėlių stovykloje

Keliavusieji turėjo galimybę apsilankyti Asylum organizacijos stovyklavietėje. „Pabėgėlių stovykla Italijoje – graži parko būstinė kiek toliau nuo miesto. Vieta pilna džiaugsmo ir prislėgta baimės vėl pradėti tikėti.“ Tai, pasak Simonos, prižiūrima vieta, kurioje vietiniai gali bendrauti su pabėgėliais, turinčiais įrodyti, jog moka tvarkingai gyventi. Čia atvykę svečiai turėjo kelių valandų trukmės įvadą, apėmusį statistinius duomenis bei medijų įtaką, formuojant požiūrį į pabėgėlius, aptarimą. Vėliau, stovykloje besiglaudžiantys žmonės, pasak pašnekovės Simonos, į Europą atvykę ieškoti geresnio bei saugesnio gyvenimo, ruošė trijų patiekalų pietus. Jų gaminti pietūs buvo vieni skaniausių per visą savaitę!” Po pietų pertraukos kelionės dalyviai buvo suskirstyti grupelėmis, kuriose galėjo pabendrauti su stovyklos šeimininkais, turinčiais stovykloje gyventi penkerius metus, kad galėtų gauti pilietybę.

Bendravimas su pabėgėliais

Simona prisimena, jog pabėgėlių stovyklos gyventojų reakcijos į svečius buvo natūralios: „Jiems patiko mūsų dėmesys, mums patiko jų nuoširdumas. Blogos atmosferos nebuvo.“ Stovyklos gyventojams svečiai uždavė aktualiausius klausimus ir išgirdo jų istorijas. Simona pasakoja: „Dauguma pabėgėlių yra atvykę nelegaliai, su valtimis. Jų kelionės dažnai trunka po kelis mėnesius ir yra nepigios (somaliečiui tai kainavo apytiksliai 3500 eurus, kitos tautybės žmogui – 10 000 eurų); kai kam pražūtingos, daug skausmo sukeliančios ir visai šeimai neįperkamos.“ Pašnekovė pastebi, jog per tokias keliones žūsta daug žmonių, o pasirinkti kitą kelionės būdą, pavyzdžiui, skristi lėktuvu, yra neįmanoma dėl vizų. Simona pamini ir tai, jog ne visi iš savo šalių bėga dėl sunkios karinės padėties: „Vienas iš pabėgėlių 10 metų gyveno kalėjime dėl to, jog yra homoseksualus. Kitas bėgo nuo tėvo, iš kurio turėjo perimti karaliaus titulą. Dar kitas – patyrė didelį verslo žlugimą ir tapo nemėgiamas vietinių, tad ir jam teko iškeliauti.“ Darydama išvadą Simona bando aiškinti, kad akivaizdu, jog ne visi į kitus kraštus traukiasi nuo karo. Šie žmonės taip pat ieškosi geresnio gyvenimo galimybių ir, jos manymu, tai yra visiškai normalu: juk ir mūsų tautybės žmonės to siekia. Simona dar prisimena labiausiai įstrigusį pasakymą viso susitikimo metu iš afrikiečio lūpų, nuskambėjusį taip: „Jeigu jūs atvyksite į Afriką, mes jūs svetingai priimsime, gerbsime ir papasakosime apie savo kultūrą. Kodėl jums sunku padaryti tą patį?“

Ar tikrai taip sunku?

Simona ragina apsilankyti pabėgėlių stovyklose ir pabendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis. Ši vieta, pasak Simonos, atvira lankytojams, nusprendusiems pabendrauti ir sugriauti savo stereotipus. Juk stereotipai – nėra neginčijama tiesa, todėl galima be baimės juos keisti ir naikinti. Galbūt tada į pabėgėlį imsime žiūrėti kaip į savo šalies svečią?

Nuvykti į pabėgėlių stovyklą gali virtualiai: 2017 m. liepos 14–17 d. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra kviečia atvykti į festivalį „LiJOT Vasara“, kur su virtualios realybės akiniais bus galima pasivaikščioti po didžiausią pabėgėlių stovyklą Zaatari, esančią Jordanijoje. „LiJOT Vasara“ kvies ir į kitus susitikimus ir diskusijas, grupių koncerus ir pan. Festivalis vyks Kauno rajone, Zalensų sodybos slėnyje. Daugiau informacijos.


Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.

Susijusios naujienos Daugiau

Jei daryčiau kitaip, gyventi būtų nuobodu
Jei daryčiau kitaip, gyventi būtų nuobodu
Tobulėjimo galimybės moksleiviams, mokytojams, studentams
Tobulėjimo galimybės moksleiviams, mokytojams, studentams
Keliauji studijuoti į kitą šalį? Susirask būstą nemokamai su „HousingAnywhere.com“
Keliauji studijuoti į kitą šalį? Susirask būstą nemokamai su „HousingAnywhere.com“

Susiję straipsniai Daugiau

Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą
Šypsokis, juk taip gera, arba kelionė į Ukrainą
GAP YEAR – džiaugsmas ar baubas?
GAP YEAR – džiaugsmas ar baubas?
Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis
Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis
Prenumeruok
loading...
Tau pavyko! Lauk pirmadienio!