Mitai apie savanorystę – skaityk, kaip yra iš tikrųjų

Savanorystė
2011/11/16
Mitai apie savanorystę – skaityk, kaip yra iš tikrųjų

Savanorystė – lietuviams kol kas dar ne itin artima sąvoka. Be savanorių įvairios organizacijos greičiausiai neegzistuotų, o ir žmonių gyvenimas būtų kur kas sunkesnis. Gaila, tačiau mus tokia, jokio atlygio nesusilaukianti veikla vis dar gąsdina ir yra apipinta begale mitų. Mūsų žemelėje, rodos, puiki dirva jiems augti ir vešėti.

I mitas: Jei manęs nekvietė – mano pagalba nereikalinga.
Žmonės mano, kad savanorių reikia labai mažai ir jų užtenka tiek, kiek yra, todėl jie net nesidomi savanorystės poreikiu savo gyvenamoje aplinkoje. Tiesa ta, jog savanorių niekada nebus per daug, todėl svarbu suprasti, jog savo pagalbą siūlyti reiktų pačiam. Daugelis organizacijų, tokių kaip Raudonasis kryžius ar Maisto bankas, nuolatos ieško savanorių, tačiau žmonės dažniausiai šios informacijos nepastebi arba ją ignoruoja. Derėtų įsidėmėti, jog ištiesta pagalbos ranka visuomet bus maloniai laukiama.

II mitas: Savanorystė „suryja“ daug laiko.
 Vienas iš savanorystės pliusų yra tai, jog žmogus pats pasirenka, kiek laiko jis gali skirti savanoriavimui. Kadangi ši veikla yra be atlygio, ji taip pat yra ir be didelių įsipareigojimų. Paklausinėjus kelių savanorių lengva sugriauti šį mitą, nes vienas, paklaustas, kiek laiko savanoriavimui skiria per savaitę, drąsiai išrėžia, jog daro tai kasdien po porą valandų, o štai kitas, kraipydamas galvą, sumurma darantis tai kartą į mėnesį ar dar rečiau. Apibendrinant, savanorystė tikrai „nesuvalgys“ viso tavo laiko, nebent pats jį atiduosi.

III mitas: Savanoriais gali būti tik jauni žmonės.
Žmonės, netikintys aukščiau minėtais mitais ir pagaliau nusprendę rinktis savanorio kelią, dažnai sustoja ir klausia savęs : „Ar aš ne per senas tam?“ Atsakymas tėra vienas ir vienintelis: ne, tikrai ne! Savanorystė nepaiso nei amžiaus, nei lyties ar rasės. Visi žmonės, nesvarbu, kokio jie amžiaus bebūtų, gali rasti sritį, kurioje gebės pasireikšti ir būti naudingi visuomenei. Jauni žmonės dažnai renkasi savanoriavimą įvairiuose koncertuose ar kituose renginiuose, gyvūnų globos namuose ir t.t. Vyresnio amžiaus žmonės gali padėti mokyti vaikus globos namuose, rūpintis seneliais.

IV mitas: Savanoriaudamas negaunu jokio atlygio, kam man tai?
Netiesa, kad savanoriai negauna jokio atlygio. Jie gauna patį didžiausią galimą altygį –  žinių, patirtį, moralinį ir dvasinį pasitenkinimą. Suteikta pagalba, padarytas geras darbas ir atlygio gauta kito šypsena – tai didžiausias džiaugsmas, kokį gali patirti žmogus. Visi jau nuo vaikystės girdime, kad ne piniguose laimė, savanoriavimas yra būtent ta veikla, kuri padeda suprasti šios, jau ganėtinai banalia tapusios frazės tikrumą ir prasmingumą.

Savanorystė – tai žmonių susibūrimas, pagalba vienas kitam ir tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Laikas sugriauti isivaizduojamus mitus ir pradėti veikti! Europos Komisija paskelbė 2011-uosius Europos savanoriškos veiklos metais, todėl tikrai verta pasidomėti šia veikla ir suprasti jos teikiamus privalumus. Daugiau informacijos ieškok ir mintis apie savanorystę realizuok:

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.

Susijusios naujienos Daugiau

SUPERbičiulystės programa
SUPERbičiulystės programa
„Pedagogy for Change“ savanorystės programa
„Pedagogy for Change“ savanorystės programa
2019 m. stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas – 0,25 papildomo balo už savanorystę
2019 m. stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas – 0,25 papildomo balo už savanorystę

Susiję straipsniai Daugiau

9 mėnesių savanorystė kariuomenėje – vienas įdomiausių išbandymų merginos gyvenime
9 mėnesių savanorystė kariuomenėje – vienas įdomiausių išbandymų merginos gyvenime
Mėnesį Afrikoje savanoriavęs žurnalistas Ismaelis: „Visų pirma, reikia išmokti padėti kitiems“
Mėnesį Afrikoje savanoriavęs žurnalistas Ismaelis: „Visų pirma, reikia išmokti padėti kitiems“
Savanorystė – būdas praturtinti gyvenimą?
Savanorystė – būdas praturtinti gyvenimą?